Integruota slaugos ir globos sistema, vaikų sveikatos stiprinimas ir sveikatos paslaugų tinklo valdysenos pertvarka – šias tris pagrindines kryptis pristatė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, kalbėdamas apie svarbiausius naujosios Vyriausybės darbus.
Ministro teigimu, būtent pažanga šiose srityse kadencijos pabaigoje leistų įvertinti, kad buvo atlikti reikšmingi žingsniai, galintys pakeisti padėtį ir pagerinti visos sveikatos sistemos rezultatus.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad senėjančioje visuomenėje būtina sujungti iki šiol pernelyg atskirai veikiančias slaugos ir globos sistemas. Jo teigimu, Lietuvai reikia ilgalaikės priežiūros paslaugų ir susitarimo dėl tvaraus jų finansavimo. Jei būtų užtikrintas bendras finansavimas ir vienoda paslauga, pacientams nebereikėtų vaikščioti tarp dviejų sistemų, taikančių skirtingus kriterijus.
Antruoju prioritetu ministras įvardijo vaikų sveikatą. Jo teigimu, proveržio reikia mitybos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos, fizinio aktyvumo ir kitose srityse. Trečioji kryptis – sveikatos sistemos tinklo valdysena, kuri, pasak L. Kukuraičio, dar nėra pakankamai išvystyta.
Ministras apie tai kalbėjo šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete. Jis teigė, kad pirminės grandies specialistai turėtų kuo labiau sumažinti aukščiausio lygio gydytojų krūvį, o pacientai pas reikiamus specialistus turėtų patekti per „žaliuosius koridorius“.
Siekiant šio tikslo, reikėtų gerinti vadybą, įtraukti dirbtinį intelektą ir suteikti daugiau galių žemesnio lygio specialistams. Ministras kaip pavyzdžius nurodė akušerijos paslaugas, oftalmologiją, kur dalį darbo galėtų perimti optometrininkai, taip pat slaugytojus ir pirminės grandies komandas, galinčias atlikti daugiau užduočių nei dabar.
Pasak L. Kukuraičio, toks darbo pasidalijimas galėtų padėti subalansuoti eiles ir užtikrinti, kad kiekvieną užduotį pagal savo kompetenciją atliktų tinkamas specialistas. Šiuos tris aspektus ministras laiko esminiais.
Lietuvos rodikliai – vieni prasčiausių Europoje
Kalbėdamas apie pagrindines sveikatos sektoriaus problemas, ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje išvengiamo mirtingumo rodikliai yra vieni blogiausių Europoje.
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 53 proc. gyventojų mirčių. Be to, išvengiamų hospitalizacijų dalis Lietuvoje yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje ir siekia 18 proc.
Didelis išlieka ir mirštamumas ligoninėse. Per 30 dienų po hospitalizacijos dėl širdies smūgio miršta 13 proc., o po išeminio insulto – 17 proc. pacientų. Abu rodikliai yra vieni didžiausių ES.
L. Kukuraitis taip pat išskyrė pacientų nepasitenkinimą dėl nepakankamai prieinamų medicininių tyrimų, ilgų eilių ir didelių atstumų iki paslaugų. Gyventojams didelę naštą sudaro ir tiesioginės išlaidos sveikatai iš savo kišenės, ypač mokant už vaistus bei odontologijos paslaugas.
Ministras pažymėjo, kad Lietuvoje tebėra paplitę įvairūs rizikos veiksniai, o sveikatos priežiūros specialistai pasiskirstę netolygiai.
Ypač didelis elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių: per pastarąjį mėnesį jas vartojo 35 proc. Lietuvos 15-mečių. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje.
Problema išlieka ir alkoholio vartojimas. Vienam suaugusiajam Lietuvoje per metus tenka 11,0 litro gryno alkoholio, kai ES vidurkis yra 9,8 litro.
Taip pat daugėja nutukimo ir nepakankamo fizinio aktyvumo atvejų. Nepakankamai fiziškai aktyvūs yra 74 proc. suaugusiųjų, palyginti su 69 proc. ES vidurkiu. Nutukimo lygis Lietuvoje siekia 20 proc. ir viršija ES vidurkį, kuris yra 15 proc.
Ne mažiau aktualus ir medikų trūkumas. Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 7,5 slaugytojo, o Europos Sąjungoje – 8,5. Prognozuojama, kad iki 2032 m. šalyje trūks daugiau kaip 8 000 slaugytojų ir daugiau kaip 700 gydytojų.
Eilėms mažinti numatė konkretų tikslą
L. Kukuraitis teigė, kad iš viso numatytos šešios strateginės kryptys. Viena svarbiausių – sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimas: eilių trumpinimas, pacientų laukimo laiko mažinimas ir specialistų darbo krūvio subalansavimas.
Pirmiausia planuojama mažinti eiles pas tuos gydytojus, kurių konsultacijų pacientai laukia ilgiausiai. Siekiama, kad iki 2028 m. 70 proc. vizitų pas specialistus būtų suteikiami per teisės aktuose nustatytą laiką.
Šiuo metu įstatyme numatyto termino sulaukia vidutiniškai 53 proc. pacientų. Padidinus šį rodiklį iki 70 proc., būtų siekiama eiles sumažinti 30 proc. ir užtikrinti, kad gerokai daugiau žmonių laiku gautų kvalifikuotą pagalbą.
Ministras nurodė, kad išskirtos penkios paslaugų grupės, kuriose pacientų laukimo eilės yra ilgiausios. Kiekvienai iš jų, jo teigimu, reikės atskiro sprendimo.
Bus peržiūrimi pacientų siuntimo algoritmai ir vertinama, pagal kokias klinikines būkles jie nukreipiami pas specialistus. Taip siekiama užtikrinti, kad pirmiausia pagalbą gautų tie, kuriems jos labiausiai reikia. L. Kukuraitis taip pat žadėjo kiekvieną algoritmą išsamiai įvertinti ir apie tai rengti atskiras diskusijas.
Vaikų apsinuodijimų sieks sumažinti 15 proc.
Dar viena strateginė kryptis – vaikų sveikata. Jai priskiriamas šeimai palankios priežiūros standarto diegimas ir vaikų ambulatorinio modelio plėtra.
Šioje srityje taip pat nustatytas konkretus tikslas – 15 proc. sumažinti vaikų ir jaunimo apsinuodijimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, skaičių.
Ministro teigimu, norint pasiekti šį rezultatą turės veikti visa sistema: nuo prevencijos iki kitų pagalbos priemonių.
Tarp prioritetų taip pat įvardytas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Numatyta stiprinti ligoninių pasirengimą, rengti mokymus ir užtikrinti reikiamą specialistų skaičių.
Iki 2028 m. planuojama atnaujinti ne mažiau kaip 10 strategiškai svarbių gydymo įstaigų kritinę infrastruktūrą. Taip pat ne mažiau kaip 3 000 specialistų turėtų būti apmokyti veikti ekstremaliųjų situacijų ir krizių sąlygomis.
Kitomis Vyriausybės strateginėmis kryptimis įvardijami duomenimis grįsti sprendimai, kuo didesnis skaitmeninių galimybių ir dirbtinio intelekto inovacijų panaudojimas, sveika gyvensena, prevencija bei ilgalaikės priežiūros paslaugų modelio sukūrimas.
