Visuomenei senstant, valdžia planuoja pertvarkyti slaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemą. Numatyta, kad būtinos paslaugos gyventojus pasiektų paprasčiau – pagal „vieno langelio“ principą.
Vienas vertinimas ir skirtingos pagalbos galimybės
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad iki šiol pasitaikydavo atvejų, kai vienas žmogus gaudavo besidubliuojančias paslaugas, o kitas tuo metu laukdavo eilėje. Poreikius perskirsčius tikimasi ne tik tikslesnio paslaugų teikimo, bet ir sprendimų dėl darbo jėgos trūkumo.
Planuojama sukurti bendrą sistemą, kuri padėtų geriau pritaikyti paslaugas individualiems žmonių poreikiams, išvengti jų dubliavimosi ir išplėsti pagalbos pasirinkimą. I. Ruginienė nurodė, kad vien 2025 metais tokios pagalbos reikėjo 54 tūkst. žmonių, o poreikis kasmet didėja.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis vienu svarbiausių pokyčių įvardijo tai, kad žmogaus poreikiai būtų vertinami tik kartą. Tuomet būtų nustatoma, kokio paslaugų komplekso jam reikia: pagalbos namuose, dienos priežiūros ar stacionarios priežiūros.
Paliatyvioji slauga ir toliau liktų sveikatos priežiūros sistemoje. Tuo metu dalis palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų būtų perduota ilgalaikės priežiūros sričiai.
Ministro teigimu, vertinimą siekiama pradėti kuo anksčiau – nuo pirmos dienos po trauminio įvykio, kai žmogui prireikia slaugos. Jis taip pat nurodė, kad procesą ketinama sutrumpinti iki dviejų mėnesių.
Reforma turėtų aiškiau atskirti medicininį slaugos poreikį nuo vėlesnės ilgalaikės priežiūros. Šiuo metu pacientai neretai keliauja iš slaugos į globą ir vėl grįžta į slaugą, todėl keičiasi ne tik paslauga, bet ir poreikio vertinimas.
Sistemą bandoma sujungti daugiau nei dešimtmetį
Numatoma, kad ilgalaikė priežiūra būtų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), valstybės biudžeto, kuriuo dabar finansuojama globa, ir savivaldybių lėšų. Savivaldybės galėtų papildomai prisidėti prie paslaugų išlaidų, kad jos vietos gyventojams būtų pigesnės.
Prie finansavimo galėtų prisidėti ir patys paslaugų gavėjai, tačiau šiuo metu siekiama, kad jų mokama dalis būtų kuo mažesnė. Galutinis įmokų dydis priklausytų nuo valstybės biudžeto galimybių.
L. Kukuraitis sakė, kad slaugos ir globos sujungimas į vieningą sistemą svarstomas daugiau nei 10 metų. Apie tai, pasak jo, buvo kalbama dar XVI-osios Vyriausybės, vadovautos Algirdo Butkevičiaus, laikais. XVII-osios Vyriausybės laikotarpiu parengta tokios sistemos koncepcija, o vėliau bandyta suderinti slaugos ir globos paslaugas.
Ministro teigimu, esminiai klausimai jau suderinti, o ilgalaikės priežiūros sistemos paketą Seimui planuojama pateikti rudenį.
Trys poreikio lygiai ir nauji finansavimo principai
Gyventojų poreikis ilgalaikei priežiūrai būtų skirstomas į tris lygius: mažą, vidutinį ir didelį. Nuo nustatyto lygio priklausytų žmogui skiriamos paslaugos.
Paslaugos būtų teikiamos pagal bendrą modelį. Jų teikėjams reikėtų ilgalaikės priežiūros paslaugų licencijos, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.
Ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų finansuojamos iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, PSDF ir paties asmens lėšų. Savivaldybės turėtų atskirai apskaityti ilgalaikei priežiūrai skiriamus pinigus, o jų dydis kasmet būtų perskaičiuojamas pagal Finansų ministerijos skelbiamus ekonominius rodiklius.
