Graikijoje užregistruoti Vakarų Nilo karštligės atvejai vėl atkreipė dėmesį į uodų platinamą infekciją. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad ši liga Europoje nėra nauja – ji nustatoma ir žmonėms, ir gyvūnams.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, nuo 2026 metų plitimo sezono pradžios iki rugpjūčio 13 dienos devyniose Europos šalyse buvo nustatytos 77 Vakarų Nilo viruso paveiktos teritorijos.
Daugiausia tokių teritorijų užfiksuota Italijoje – 40, Graikijoje – 13, o Rumunijoje – 12. Virusas taip pat nustatytas Prancūzijoje, Šiaurės Makedonijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Kosove ir Serbijoje.
Šios valstybės šiemet jau pranešė apie 429 žmonių užsikrėtimo atvejus. Italijoje jų nustatyta 224, Graikijoje – 105.
Per kelias savaites susirgimų skaičius išaugo beveik keturis kartus: liepos pabaigoje buvo registruoti 42 Vakarų Nilo karštligės atvejai.
Daliai pacientų infekcija sukėlė sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus – encefalitą, meningitą ir kitokias neurologines komplikacijas. Sveikatos tarnybos nurodo, kad daugiausia atvejų nustatyta Atėnų regione.
Virusas dažniausiai aptinkamas laukiniams paukščiams
Vakarų Nilo karštligė yra zoonozė, galinti sukelti į gripą panašių simptomų. Pagrindinis viruso rezervuaras gamtoje – užsikrėtę paukščiai, o jį platina Culex spp. uodai. Maitindamiesi infekuotų paukščių krauju, uodai virusą vėliau gali perduoti žmonėms ir gyvūnams.
VMVT pranešime pabrėžiama, kad tiesioginis viruso perdavimas iš žmogaus žmogui arba iš gyvūno žmogui nevyksta.
Iki 2026 metų rugpjūčio Europos Sąjungos valstybių kompetentingos veterinarijos institucijos pranešė apie 126 gyvūnų užsikrėtimo atvejus. Dauguma jų nustatyta vykdant stebėseną laukiniams paukščiams – varnoms, šarkoms, kuosoms ir pelėdoms.
Infekcija svarbi ir arklių laikytojams. Prancūzijoje šiemet užregistruoti 33 pavieniai arklių užsikrėtimo Vakarų Nilo karštlige atvejai. Gyvūnams, kaip ir žmonėms, liga gali pasireikšti karščiavimu bei kitais į gripą panašiais požymiais. Gydymas yra simptominis, o gyvūnų laikymo vietose naudojami insekticidai ir repelentai.
Lietuvoje numatoma laukinių paukščių stebėsena
Kintantis klimatas daro įtaką užkrečiamųjų ligų paplitimui ir jų perdavimo sąlygoms. Kylanti temperatūra bei besikeičiantis kritulių kiekis sukuria palankesnę aplinką ligų platintojams, įskaitant uodus ir erkes. Todėl kai kurios infekcijos gali pasiekti naujus regionus, o jų plitimo sezonas gali užsitęsti.
Šiuo metu Lietuvoje Vakarų Nilo viruso atvejų nenustatyta, tačiau, pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo veterinaro Vaidoto Kiudulo, infekcijos plitimas Europoje aktualus ir mūsų šaliai.
2024 metais Latvijoje virusas buvo aptiktas vienam laukiniam paukščiui, o šiemet artimiausia Lietuvai valstybė, kurioje registruotas virusas, yra Vokietija. Atsižvelgiant į situaciją Europoje, kitais metais Lietuvoje kartu su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu ketinama vykdyti Vakarų Nilo karštligės stebėseną ir tirti laukinius paukščius.
