Žuvis dažnai laikoma vienu sveikiausių maisto produktų, tačiau skirtingos jos rūšys gali kelti nevienodą riziką. Dietologė Angelika Rybko išskyrė žuvis, kuriose dažniau aptinkama parazitų, ir paaiškino, kaip jas ruošti, kad būtų sumažinta užsikrėtimo tikimybė.
Žuvys aprūpina organizmą visaverčiais baltymais ir omega-3 riebalų rūgštimis, todėl jos dažnai įtraukiamos į subalansuotą mitybą. Vis dėlto valgant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą žuvį gali kilti pavojus sveikatai, apie kurį pirkdami šį produktą žmonės neretai nepagalvoja, rašo fakt.pl.
Daugiausia dėmesio – gėlavandenėms žuvims
Dietologė ragina atsargiau vertinti gėlavandenes žuvis. Tarp rūšių, kuriose gali pasitaikyti parazitų, ji nurodo lynus, karosus, karšius, salačius, raudes, gružlius, kuojas ir plakius.
Šiose žuvyse gali būti kaspinuočių lervų, siurbikių ir apvaliųjų kirmėlių. Pavojus ypač padidėja, kai žuvis valgoma žalia arba nėra pakankamai iškepusi ar išvirusi. Parazitai gali būti aptinkami ne tik vidaus organuose, bet ir žuvies mėsoje.
Plėšriosios žuvys kelia kitą grėsmę
Dar viena problema susijusi su stambiomis plėšriosiomis žuvimis, pavyzdžiui, tunais ir kardžuvėmis. Jų organizme gali susikaupti daugiau sunkiųjų metalų, tarp jų – gyvsidabrio ir kadmio.
Šios žuvys gyvena ilgiau ir yra aukštesnėje mitybos grandinės vietoje, todėl teršalai jų organizme kaupiasi palaipsniui.
Kokias žuvis galima rinktis dažniau?
Mažesnės ir trumpiau gyvenančios žuvys paprastai mažiau linkusios kaupti kenksmingas medžiagas. Todėl dietologė rekomenduoja dažniau rinktis silkes, menkes, saidas, šprotus ir sardines.
Tai nereiškia, kad visų kitų žuvų reikėtų atsisakyti. Svarbu įvertinti produkto kilmę, laikymo sąlygas ir užtikrinti, kad žuvis būtų tinkamai termiškai apdorota.
Ypač atsargiai reikėtų vartoti žalią žuvį, kai nėra aišku, iš kur ji atkeliavo ir kaip buvo paruošta.
