Dujų kaina per metus išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau tai nereiškia, kad tiek pat didės gyventojų sąskaitos. Vis dėlto už šildymą daugiau gali tekti mokėti ir tiems, kurie dujų namuose nenaudoja. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad artėjantį sezoną šildymas gali brangti apie 20 proc.
Jo teigimu, didžiausią įtaką tam darys Europos dujų kainų rodiklio TTF ir biokuro brangimas. Per metus TTF kaina pakilo 122 proc., o biokuras pabrango maždaug 50 proc.
Biokuras Lietuvai itin svarbus: Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, jis sudaro daugiau nei 80 proc. kuro, naudojamo centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti.
Tačiau kuro kainos nėra vienintelė galutinės šilumos kainos dalis. Todėl net ir daugiau nei dvigubai pabrangus dujoms, gyventojų sąskaitos tiek pat nepadidėja. A. Izgorodino skaičiavimu, TTF kainai išaugus 10 proc., šildymas Lietuvoje brangsta 1,5 proc., o biokurui pabrangus 10 proc. – 3,6 proc.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, rugsėjį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Tai yra 27,49 proc. daugiau nei prieš metus. Šis rodiklis parodo vieno mėnesio pokytį, o ekonomisto minimi 20 proc. – prognozuojamą vidutinį kainų augimą per visą naują šildymo sezoną.
100 eurų sąskaita gali virsti 120 eurų
Vien pagal būsto plotą nustatyti būsimos sąskaitos neįmanoma. 50 kv. metrų butas renovuotame name gali sunaudoti gerokai mažiau šilumos nei tokio pat dydžio būstas senos statybos ir prastai apšiltintame daugiabutyje.
Vis dėlto kainos pokytį galima iliustruoti paprastai: jeigu pernai tokio ploto buto šildymas tam tikrą mėnesį kainavo 100 eurų, o šilumos būtų suvartota tiek pat, 20 proc. pabrangimas sąskaitą padidintų iki maždaug 120 eurų.
Galutinė suma priklausys nuo oro sąlygų, pastato būklės ir suvartoto šilumos kiekio. A. Izgorodino teigimu, dujų ir biokuro kainų pokytis sąskaitose atsispindėtų iš karto, kai reguliuotojai patvirtintų naujas šilumos kainas.
Kainos skirsis ir skirtinguose miestuose. Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad rugsėjį iš penkių didžiųjų miestų pigiausia šiluma buvo Klaipėdoje – 6,33 cento už kilovatvalandę, o brangiausia – Vilniuje, kur ji kainavo 8,03 cento.
Šie dydžiai pateikiami be PVM. Nuo 2026 metų sausio centralizuotam šildymui vietoje 9 proc. bus taikomas 21 proc. PVM, todėl galutinę naštą didins ne tik pati šilumos kaina, bet ir didesnis mokestis.
Kada viena dujinė elektrinė pabrangina elektrą visiems?
Elektros biržoje gamintojai nurodo, kiek elektros gali tiekti ir kokios kainos pageidauja. Pirmiausia pasirenkami pigiausi pasiūlymai, pavyzdžiui, iš vėjo ir saulės elektrinių.
Jeigu jų nepakanka visam poreikiui, priimami brangesni pasiūlymai. Trūkstamą kiekį kartais pasiūlo dujinė elektrinė, kurios gamybos savikaina išauga dėl brangių dujų.
Kai toks pasiūlymas tampa būtinas, būtent jis nustato bendrą elektros kainą Lietuvoje. Šią kainą gauna visi biržoje atrinkti gamintojai, įskaitant ir tuos, kurie elektrą pagamino pigiau. Tai vadinama ribinės kainos principu: kainą lemia paskutinis, brangiausias, tačiau dar reikalingas pasiūlymas.
Jeigu visą poreikį patenkina pigesnė vėjo, saulės ar vandens elektrinių gamyba bei importas, dujinės elektrinės pasiūlymo neprireikia. „Nord Pool“ aiškina, kad didesnis pigiai pagamintos atsinaujinančios energijos kiekis iš rinkos išstumia brangesnius gamintojus.
Dujos brangsta, bet elektra gali pigti
„Litgrid“ duomenys rodo, kad dujų ir elektros kainos ne visada juda ta pačia kryptimi. Rugpjūčio 31–rugsėjo 6 dienomis dujos Europoje kainavo apie 72 eurus už megavatvalandę, tačiau elektra Lietuvoje per savaitę atpigo 12 proc. – iki 85 eurų už megavatvalandę.
Tuo metu vėjo elektrinių gamyba padidėjo 51 proc., o vietos elektrinės pagamino elektros kiekį, prilygusį 93 proc. šalies poreikio. Dėl to rinkai reikėjo mažiau brangių elektrinių.
Taigi aukšta dujų kaina didina elektros brangimo riziką, bet savaime jos nepabrangina. Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai vėjas silpnas, saulės mažai, vartojimas išauga ir tenka pasitelkti dujines elektrines.
Biržos kainos šuolis ne visiems iškart padidins sąskaitas
Elektros biržos pokyčius tiesiogiai pajunta vartotojai, pasirinkę su biržos kaina susietą planą. Tačiau fiksuotos kainos plano turėtojui sutartas tarifas galioja nustatytą laikotarpį, todėl vienos dienos šuolis biržoje jo kainos automatiškai nepakeičia.
Be to, biržos kaina sudaro tik dalį galutinės elektros sąskaitos. Joje taip pat įskaičiuojami perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų mokesčiai. Todėl 20 proc. biržos kainos augimas nereiškia, kad visa sąskaita padidės lygiai penktadaliu.
Europoje dujos gali pabrangti iki 100 eurų
A. Izgorodino vertinimu, situaciją galėtų pakeisti staigi karo Irane pabaiga, naujas Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas bei laisvas laivų judėjimas per Ormūzo sąsiaurį. Tokiu atveju europietiškų dujų kaina galėtų mažėti, tačiau taip pat būtų svarbu, kaip greitai Kataras atkurtų dujų eksportą į Europą.
Šiuo metu Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos 66 proc. Tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais jų užpildymas siekė 93 proc. Europai dar reikia sukaupti atsargų prieš žiemą, todėl dėl dujų ji turės konkuruoti su Azijos valstybėmis.
Ekonomistas neatmeta galimybės, kad europietiškų dujų kaina, dabar siekianti apie 70 eurų už megavatvalandę ir esanti didžiausia nuo 2023 metų sausio, dėl šių priežasčių gali pakilti iki 100 eurų.
Megavatvalandė yra energijos kiekio matas, todėl minimi 100 eurų nėra prognozuojama konkretaus gyventojo dujų sąskaita.
Gyventojų išlaidas galėtų sumažinti valstybės parama – šildymo kompensacijos arba lengvatinio PVM sugrąžinimas. Tokios priemonės mažintų žmogaus mokamą sumą, tačiau nekeistų dujų ar biokuro kainos rinkoje. A. Izgorodinas taip pat neatmeta, kad PVM lengvatos šildymui klausimas šį rudenį vėl taps politinių diskusijų objektu.
Vadinasi, 122 proc. išaugusi dujų kaina tokio paties dydžio šuolio šildymo ar elektros sąskaitose nesukelia. Šildymo kainą dujos veikia tiesiogiai, o elektros kaina dėl jų kyla tik tada, kai rinkai prireikia dujinės elektrinės.
