Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nustatomas tik atlikus kraujo tyrimą. Nors kai kuriems žmonėms rodikliams kontroliuoti prireikia vaistų, reikšmingą vaidmenį gali atlikti ir kasdieniai įpročiai, ypač mityba.
NHS gydytojas ir Londono universiteto koledžo kardiologas dr. Riyaz Patel teigia, kad mitybos pakeitimai gali būti vienas veiksmingiausių būdų natūraliai pagerinti cholesterolio rodiklius, rašo sciencefocus.com.
Šis tekstas yra tik patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos būklės ir mitybos pokyčių rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Kodėl cholesterolis ne visada reiškia blogą naujieną?
Pats cholesterolis organizmui yra reikalingas. Jis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, taip pat dalyvauja gaminant hormonus, vitaminą D ir tulžies rūgštis.
Rizika didėja, kai kraujyje susikaupia per daug mažo tankio lipoproteinų (MTL), dažnai vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu.
Kadangi cholesterolis kraujyje negali judėti savarankiškai, jį perneša lipoproteinai. MTL jį gabena iš kepenų į kraują, o didelio tankio lipoproteinai (DTL), vadinami „geruoju“ cholesteroliu, padeda medžiagą iš kraujotakos sugrąžinti į kepenis.
Per didelis MTL kiekis gali kauptis arterijų sienelėse ir prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo. Dr. R. Patel aiškina, kad širdies priepuolis gali ištikti tuomet, kai plokštelė įtrūksta, o jos vietoje susiformavęs krešulys užkemša arteriją.
Ką verta dažniau įtraukti į valgiaraštį?
Pasak dr. R. Patel, cholesterolio kontrolei svarbi kasdienė mityba. Jis ypač išskiria avižas, kurios gali padėti natūraliai mažinti cholesterolio kiekį.
Avižose gausu tirpių skaidulų. Jų taip pat yra pilno grūdo produktuose, lęšiuose, pupelėse, daržovėse, vaisiuose, riešutuose ir sėklose. Žarnyne šios skaidulos gali prisijungti cholesterolį ir sumažinti jo patekimą į kraują.
Todėl nebūtina apsiriboti vien avižomis – svarbu reguliariai rinktis įvairesnius skaidulų turinčius produktus.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į augalinės kilmės sterolius ir stanolius. Jų būna kai kuriuose specialiai praturtintuose jogurtuose, užtepėlėse ir kituose produktuose. Šie junginiai gali mažinti cholesterolio pasisavinimą žarnyne.
R. Patel teigimu, steroliai ir stanoliai tikriausiai yra vienas veiksmingiausių nefarmacinių būdų mažinti cholesterolio kiekį – paprastai maždaug 10 procentų.
Kurių produktų vartojimą reikėtų riboti?
Be produktų, kurių verta valgyti daugiau, svarbu atkreipti dėmesį ir į tuos, kurių nederėtų padauginti. Ypač tai susiję su sočiaisiais riebalais, kurių gausu riebioje ir perdirbtoje mėsoje, svieste, kai kuriuose sūriuose, kepiniuose, gruzdintuose patiekaluose ir kokosų aliejuje.
Didesnis sočiųjų riebalų kiekis gali padidinti MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje. R. Patel aiškina, kad, pavyzdžiui, dažnai valgant daug sočiųjų riebalų turinčius pyragaičius, kepenims tampa sunkiau pašalinti MTL cholesterolį, todėl jis ima kauptis.
Taip pat rekomenduojama nepersistengti su pridėtiniu cukrumi. Didelis jo kiekis gali būti siejamas su nepalankiais cholesterolio rodiklių pokyčiais, o gausus saldumynų ir itin perdirbtų produktų vartojimas gali prisidėti prie kitų medžiagų apykaitos problemų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad norint mažinti cholesterolį būtina visam laikui atsisakyti mėgstamo maisto.
Veiksmingiausia – ne vienas produktas, o visas gyvenimo būdas
Cholesterolio rodikliams gerinti nereikėtų ieškoti vieno stebuklingo produkto ar visiškai išbraukti ištisas maisto grupes. Svarbiau rinktis įvairią ir subalansuotą mitybą, kurioje nebūtų per daug sočiųjų riebalų, cukraus bei itin perdirbto maisto.
Dr. R. Patel rekomenduoja valgyti įvairiai, saikingai vartoti angliavandenius ir riebalus, o itin perdirbtų produktų kiekį kiek įmanoma sumažinti. Jo apibendrinimas – svarbiausia viską valgyti saikingai.
Prie cholesterolio kontrolės gali prisidėti ir reguliarus fizinis aktyvumas. 2013 metais paskelbtame straipsnyje nurodyta, kad aerobinė veikla, pavyzdžiui, bėgimas ar važiavimas dviračiu, gali mažinti MTL ir didinti DTL cholesterolio kiekį.
Taip pat svarbu nerūkyti. Cigarečių dūmai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai bei gali neigiamai paveikti cholesterolio rodiklius. Tyrimai rodo, kad panašų poveikį sveikatai gali turėti ir elektroninės cigaretės.
Jeigu cholesterolio kiekis yra reikšmingai padidėjęs arba žmogus turi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiu atveju gydymo sprendimą, įvertinęs sveikatos būklę ir kraujo tyrimų rezultatus, turėtų priimti gydytojas.
