Seimui antradienį pristatomi dviejų skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų grupių pasiūlymai restoranams ir visam viešojo maitinimo verslui taikyti lengvatinį 9 arba 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.
Daugiausia Liberalų sąjūdžio, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų parengtomis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisomis siūloma nuo kitų metų sausio 1 dienos įvesti 12 proc. PVM restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų paslaugoms bei maistui išsinešti.
Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad sektoriaus padėtis sparčiai prastėja: išlaidos jau 2,7 proc. viršija pajamas.
Projektų rengėjų vertinimu, sprendimas nuo 2024 metų šiam verslui vėl taikyti standartinį 21 proc. PVM galėjo priartinti jį prie vadinamojo „fiskalinio išsekimo“ taško.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad 12 proc. tarifas maitinimo paslaugoms suvienodintų jų apmokestinimą su apgyvendinimo paslaugomis, sumažintų viešojo maitinimo sektoriaus mokestinę naštą, sustiprintų konkurencingumą ir padėtų užtikrinti veiklos stabilumą bei tęstinumą.
Ant stalo – ir siūlymas sugrąžinti 9 proc. tarifą
Iniciatoriai taip pat siekia sustiprinti sektoriaus finansinį stabilumą, išsaugoti darbo vietas, mažinti šešėlinę ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui augti. Jie nurodo, kad 5 proc. sektoriaus darbuotojų dirba daugiau nei vienoje įmonėje ne visu etatu, todėl valstybė kasmet turi grąžinti jiems apie 4 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio permokos.
Buvusi premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ne kartą yra sakę, kad PVM lengvatos restoranams grąžinti neketinama.
9 proc. PVM tarifas maitinimo verslui buvo taikomas nuo 2021 metų iki 2024-ųjų pradžios. Lengvata nepratęsta, todėl šiuo metu galioja standartinis 21 proc. tarifas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta praėjusiais metais sumažėjo 0,1 proc., tačiau per pirmuosius septynis šių metų mėnesius ji padidėjo 4 proc.
„Creditreform Lietuva“ 2025 metų bankrotų apžvalgoje teigiama, kad bendras bankrotų skaičius Lietuvoje pernai nebuvo išskirtinis. Vis dėlto iš rinkos pasitraukė žinomos maitinimo įstaigos ir dešimtmečius veikusios bendrovės.
