Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai Seime pradėjo rinkti parašus kreipimuisi į parlamento pirmininką Juozą Oleką. Juo siūloma iš pareigų atleisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narę Laurą Matjošaitytę, kuri konsultavo partiją „Nemuno aušra“.
TS-LKD rašte, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, kad Seimo nepasitikėjimas VRK nare būtų politinis vertinimas, ar ji vis dar atitinka rinkimų priežiūros institucijos nariui keliamus nepriklausomumo, nešališkumo ir skaidrumo reikalavimus.
Iniciatoriai nurodo, kad tam esą pakanka jau viešai žinomų ir iš esmės nė vienos pusės nepaneigtų aplinkybių: konsultacijų partijai, bandymo nuslėpti autorystę, nenoro aiškintis situaciją ir nenusišalinimo nuo balsavimų, susijusių su tuo pačiu klientu.
TS-LKD atstovų vertinimu, nors atskirų epizodų teisinis kvalifikavimas dar nėra baigtas, aplinkybių visuma jau leidžia teigti, kad L. Matjošaitytė nebeatitinka VRK nariui būtino pasitikėjimo lygio.
VRK pirmadienį pranešė pagal dokumentų metaduomenis nustačiusi, kad „Nemuno aušros“ atsakymą komisijai dėl nario mokesčio prieš dvejus metus rengė L. Matjošaitytė. Ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje komisija spręs, ar dėl šių konsultacijų pradėti tyrimą.
Skundų dėl VRK narės yra gavusios pati VRK, Advokatų taryba ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pastaroji praėjusią savaitę nusprendė pirmiausia surinkti papildomos informacijos, o tik tada spręsti dėl tyrimo pradžios.
Situacija iškilo į viešumą po naujienų portalo „Delfi“ publikacijos. Joje skelbta, kad prieš 2024 metų Seimo rinkimus L. Matjošaitytė galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ ir padėti partijai parengti atsakymą VRK.
TS-LKD rašte teigiama, kad neatlygintinos konsultacijos, susijusios su 2024 metų Seimo rinkimų politine kampanija, galėjo būti laikomos nepinigine auka. Tokiu atveju jų vertė pagal Rinkimų kodeksą turėjo būti įtraukta į politinės kampanijos finansavimo apskaitą ir deklaruota. Iniciatoriai pabrėžia, kad bendradarbiavimo nedeklaravo nei partija, nei pati L. Matjošaitytė, o bandymas pašalinti autorystę atskleidžiančius metaduomenis, jų vertinimu, rodo sąmoningą ryšio slėpimą.
Be to, rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. Matjošaitytė, jau būdama VRK nare, dalyvavo svarstant su „Nemuno aušros“ finansavimu susijusius klausimus. Tai buvo ta pati tema, kuria ji anksčiau konsultavo partiją ir rengė atsakymo projektą.
Dokumente nurodoma, kad 2026 m. kovo 26 d. ji uždavė klausimus svarstant partijos finansines ataskaitas, liepos 30 d. balsavo už sprendimo atidėjimą, o rugpjūčio 20 d. dalyvavo posėdyje, kuriame priimtas sprendimas dėl „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo. Nė vieno iš šių posėdžių protokoluose jos nusišalinimas neįrašytas.
Pirmadienį apie ketinimą inicijuoti nepasitikėjimą L. Matjošaityte ir siūlyti Seimui ją atšaukti iš pareigų paskelbė ir Liberalų sąjūdžio frakcija.
Frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nuslėpdama ryšius su „Nemuno aušra“ ir nenusišalindama nuo partijos finansus nagrinėjusių VRK posėdžių L. Matjošaitytė nesielgė sąžiningai bei garbingai, kaip to reikalauja jos priesaika.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad partija su L. Matjošaityte konsultavosi įvairiais klausimais, tačiau už tai jai nemokėjo. Pati VRK narė taip pat tvirtino negavusi nė vieno euro.
VRK informavo, kad partijos pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės suteiktas teisines paslaugas.
„Delfi“ taip pat skelbė, jog VRK narė nuo pat pradžių stengėsi nuslėpti, kad konsultavo „aušriečius“. Portalo duomenimis, 2024 metų rugsėjį, likus daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, ji „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui išsiuntė parengtą partijos atsakymo VRK projektą.
Laiške, kaip skelbta, L. Matjošaitytė paprašė R. Puchovičiaus jos parengtą tekstą perkelti į jo paties sukurtą „Word“ dokumentą, kad dokumente neliktų jos metaduomenų. R. Puchovičius „Delfi“ sakė tokio laiško neprisimenąs.
