Jau šį savaitgalį, rugsėjo 18–20 dienomis, „Žalgirio“ arenoje vyksianti antroji Kauno knygų mugė lankytojus kvies ne tik susipažinti su naujausiais leidiniais. Trijų dienų renginyje bus galima sutikti pripažintų rašytojų, literatūros premijų laureatų ir gerai žinomų knygų autorių – Editą Mildažytę, Algimantą Kriščiūną, Austėją Landsbergienę, Beatą Nicholson, Arūną Valinską bei kitus.
Viena svarbiausių mugės erdvių taps Bibliotekų forumas. Jo renginiuose skaitytojų klubų atstovai diskutuos, ar viešas domėjimosi knygomis demonstravimas vis dar liudija tikrą skaitymą.
Bibliotekų forumas kvies iš naujo pažvelgti į skaitymą
Šiuolaikinė biblioteka nebėra vien knygų saugojimo ir išdavimo vieta. Ji padeda orientuotis didžiuliame turinio sraute, atrasti autorius, suprasti kūrinių kontekstą ir suteikia galimybę kalbėtis apie perskaitytas knygas. Būtent tokią bibliotekos sampratą mugėje pirmą kartą pristatys Bibliotekų forumas.
Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Laura Tekorė teigia, kad organizatoriai norėjo Kauno knygų mugėje išryškinti bibliotekų balsą. Todėl šalies bibliotekininkai buvo pakviesti kalbėti apie vietos visuomenininkus, rašytojus ir kultūros veikėjus, kurių vardais pavadintos bibliotekos, jų įsteigtų premijų laureatus, vietos autorius bei skirtingų kraštų ypatumus. Pasak jos, bibliotekininkai sukūrė turinį, paremtą kasdiene patirtimi ir tiesioginiu ryšiu su skaitytojais.
Kauno Ąžuolyno bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vadovė Enrika Kromerova-Dubinskienė mano, kad mugėje pristatomos veiklos atskleis šalies bibliotekų turtingumą ir išskirtinumą.
Ji taip pat nurodo, kad atskira diskusijų kryptis bus pati skaitymo kultūra: bus svarstoma ne tik, ką žmonės skaito, bet ir kaip jie atranda skaitymą, kokią prasmę jam suteikia, kaip jos ieško ir su kokiais paradoksais susiduria.
Bibliotekų edukacijų ir kūrybos erdvėje lankytojų lauks naujos parodos, virtualiosios realybės kelionė, edukaciniai žaidimai ir galimybė susipažinti su skirtingų Lietuvos vietovių kultūriniu paveldu. Nusipirkusieji naują knygą galės prisijungti prie tyliųjų skaitymų, išbandyti skaitytojų pasimatymus, sužinoti apie biblioterapiją ir išgirsti, kaip „TikTok“ keičia knygų rekomendavimo kultūrą.
„Atvirame skaitytojų klube“ bus ieškoma autentiško skaitymo ribų
Bibliotekų forume veiks „Atviras skaitytojų klubas“, kuriame bus kalbama apie naujus literatūros sklaidos būdus. E. Kromerova-Dubinskienė pasakoja, kad diskusijose bus keliama riba tarp autentiško skaitymo ir jo demonstravimo, taip pat siekiama parodyti, kaip biblioteka, kurioje laikomos knygos, tampa vieta, kur mezgasi žmonių ryšys ir santykis su knyga.
Kauno Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė D. Bocullo sako, kad „Atviro skaitytojų klubo“ idėja kilo bendraujant su skaitytojų bendruomenėmis. Ji įžvelgia dvi pagrindines skaitytojų klubų judėjimo priežastis: vienišumo ir didėjančio neapibrėžtumo problemą, kurią stiprina pandemijos, katastrofos bei karai, ir savirealizacijos poreikį.
Pasak D. Bocullo, žmonės bendruomenės ieško kaip atramos, tačiau socialiniai tinklai kartu sukuria iliuziją, kad galima susikurti save ir suburti bendraminčius. Ji atkreipia dėmesį, kad net gyvo skaitymo ir pokalbio metu dažnai norima socialiniuose tinkluose paskelbti apie pačią veiklą. Jos vertinimu, socialinių tinklų logika neaplenkė ir skaitytojų klubų: tiek rašytojai kuria savo, kaip menininkų, įvaizdį, tiek skaitytojai stengiasi būti pastebėti leidėjų ir autorių.
Forume dalyvaus ne tik skaitytojų klubų, bet ir kitų bendruomeninių iniciatyvų atstovai iš Lietuvos bibliotekų bei privačių projektų, tarp jų – „Rašytojų pusryčių klubo“ ir improvizacijų klubo „Kaunas impro“ nariai.
D. Bocullo pastebi, kad bibliotekose daugėja skaitytojų klubų, o kartu auga ir privačių iniciatyvų skaičius – formuojasi tam tikras bendruomenių verslas. Nors tokios veiklos gali padėti spręsti vienišumo ir susikalbėjimo problemas, literatūrologę neramina tai, kad žmonės kartais linkę mokėti už draugystę. Ji kelia klausimą, ar rinkodaros principais kuriamas ryšys gali atstoti tikrą bendruomenę.
Pasak literatūrologės, dalis klubų daugiausia dėmesio skiria populiariajai literatūrai, daugėja fantastikos skaitytojų, tačiau kai kurios bendruomenės nagrinėja ir sudėtingas temas.
L. Tekorė dėkoja Lietuvos bibliotekininkų draugijai, kuri entuziastingai prisidėjo prie LLA sumanymo į Kauno knygų mugę įtraukti daugybę Lietuvos bibliotekų.
Mugėje – knygų pristatymai, eksperimentai ir susitikimai su žinomais autoriais
Penktadienį vidurdienį Skaitytojų erdvėje veiks eksperimentų laboratorija. Biologė, gamtos mokslų mokytoja ir vaikų knygų autorė Saulė Paltanavičiūtė pristatys „STEAM vaikams“. Leidinyje mokslo reiškiniai aiškinami per vaikams suprantamus bandymus ir kasdienes patirtis, todėl jaunieji lankytojai galės ne tik klausytis, bet ir patys atlikti eksperimentus.
14 valandą „Pegaso“ amfiteatre Edita Mildažytė pristatys autobiografinę knygą „Pelynų medus“. Joje televizijos laidų vedėja atvirai pasakoja apie savo gyvenimą, stiprius jausmus, skaudžias patirtis, lemtingus sprendimus, televizijos projektus ir visuomeninę veiklą.
15 valandą Algimantas Kriščiūnas kartu su žmona, žurnaliste Jurga Baltrukonyte, pristatys poezijos knygą „Lyg pirmą kartą“. Tuo pačiu metu Skaitytojų erdvėje profesorius Albertas Skurvydas kalbės apie leidinį „Ilgaamžiškumo kodas“.
19 valandą penktadienio programą Skaitytojų erdvėje užbaigs edukologės dr. Austėjos Landsbergienės knygos „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“ pristatymas. Jos nacionalinė iniciatyva „Knygos Tauta“, skatinanti Lietuvoje kurti tvarią skaitymo kultūrą, kartu su mugės organizatoriais ir LLA puoselėja partnerystę.
Šeštadienį 16 valandą „Pegaso“ amfiteatre vyks LLA surengta diskusija apie tai, ar knygos gali padėti išsaugoti sveiką protą. Gydytojas Aurimas Mikalauskas ir neuromokslininkė Laura Bojarskaitė nagrinės, kaip skaitymas veikia smegenis, emocinę savijautą ir gebėjimą atsiriboti nuo kasdienio informacinio triukšmo.
18 valandą Skaitytojų erdvėje vyks poeto Aido Marčėno atminimo vakaras „Kuo ilgiau gyveni, tuo šviesiau ir šviesiau“. Apie šiais metais mirusio poeto kūrybą, asmenybę ir paliktus tekstus kalbės Gintaras Bleizgys, Jurgis Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Violeta Žalytė.
Tuo pat metu „Pegaso“ amfiteatre Virgis Stakėnas pristatys knygą „Baladės po skrybėle“ ir surengs muzikinį pasirodymą. Leidinyje publikuojamos skirtingais kūrybos etapais parašytos baladės, jų akordai ir dainų atsiradimo istorijos, apimančios daugiau nei penkis dešimtmečius autoriaus kūrybinio kelio.
Sekmadienį 12 valandą Skaitytojų erdvėje bus pristatyta 2025-ųjų Metų prozos knyga – Vytauto V. Landsbergio „Bevardžio sagos“. Tai pirmasis autoriaus prozos leidinys suaugusiesiems, jungiantis skirtingų laikotarpių istorijas, šeimos atmintį ir Lietuvos likimo ženklus.
13 valandą „Pegaso“ amfiteatre Beata Nicholson pristatys receptų knygą „Valgyk ir žydėk“. Autorė joje grįžta prie kasdienės ir įvairios mitybos, padedančios palaikyti gerą savijautą, ir ragina savimi rūpintis be griežtų draudimų bei trumpalaikių dietų.
14 valandą į mugę iš televizijos ekranų persikels „Auksinis protas“. „Pegaso“ amfiteatre lankytojų lauks klausimai, azartas ir galimybė kartu su Arūnu Valinsku išbandyti vieno populiariausių Lietuvos žinių žaidimų atmosferą.
15 valandą tame pačiame amfiteatre žolininkė Adelė Karaliūnaitė pristatys knygą „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“, kurioje plėtoja savo požiūrį į žmogaus kūną, gamtos ritmus, augalus ir jų vietą kasdieniame gyvenime.
Tuo pat metu Skaitytojų erdvėje režisierius ir rašytojas Vytautas Balsys pristatys „Vasaros sniegą“. Atvirame bohemos dienoraštyje pasakojama apie Kauno menininkus, teatro užkulisius, žinomus kūrėjus, jaunystę, draugystę, laisvę ir netektis. Susitikime dalyvaus Algirdas Kaušpėdas, Herkus Kunčius ir Saulius Bagaliūnas.
Rugsėjo 18–20 dienomis visa „Žalgirio“ arena bus skirta antrajai Kauno knygų mugei. Skaitytojų ir autorių susitikimai bei diskusijos vyks „Pegaso“ amfiteatre, LLA renginių salėje, Skaitytojų erdvėje ir Bibliotekų forume.
Mugę organizuoja LLA ir „Ekspozicijų centras“. Renginio mecenatas – didžiausias šalies knygynų tinklas „Pegasas“, informacinis partneris – LRT. Mugę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. Daugiau informacijos pateikiama adresu https://www.parodos.lt/parodos/kauno-knygu-muge-2026/.
