Po šalį nusiaubusios galingos audros dalis gyventojų ne tik ilgai laukė atkurto elektros tiekimo, bet ir ėmė aiškintis, kam tenka tokių sutrikimų kaina. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis suabejojo, ar ESO nuostoliai nėra perkeliami vartotojams, ypač atsižvelgiant į bendrovės mokamus dividendus. ESO tokį vertinimą atmeta ir teigia, kad audros padarinių šalinimo išlaidos bei gyventojams mokamos kompensacijos į elektros skirstymo tarifą neįtraukiamos.
ESO pradėjo priimti prašymus kompensacijoms po audros. Tačiau kas gali jų prašyti ir kokios sumos priklauso?
R. Žemaitaitis viešai klausė, kodėl gyventojai turėtų padengti ESO per audras patirtus nuostolius. Politiko teigimu, bendrovė išmokėjo dividendus tuo metu, kai gyventojai dėl nutrūkusio elektros tiekimo patyrė nepatogumų, o ESO susidūrė su papildomomis išlaidomis.
R. Žemaitaitis teigė, kad ESO vadovybė turėtų prisiimti atsakomybę, o ne nuostolius padengti iš gyventojų už elektrą sumokėtų pinigų. Jis taip pat priminė ankstesnę audrą, po kurios, vadovo teigimu, bendrovė turėjo pasimokyti iš padarytų klaidų.
Tad kyla klausimas: ar ESO patirti nuostoliai galiausiai atsispindi gyventojų mokamoje elektros kainoje?
ESO: audros nuostoliai į tarifą neperkeliami
ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė pabrėžė, kad po audrų patiriami bendrovės nuostoliai vartotojų tarifuose nėra kompensuojami.
Pasak jos, po audros ESO remontuoja tinklą, atlieka techninės priežiūros darbus, šalina gedimus, keičia atramas ir laidus bei organizuoja avarinius darbus. Tai esą yra įprastos reguliuojamos tinklo veiklos sąnaudos, kurias bendrovė patiria kasdien tvarkydama įvairius tinklo pažeidimus.
Elektros skirstymo tarifas skirtas pagrįstoms tinklo eksploatavimo sąnaudoms ir investicijoms, kurias įvertina bei patvirtina reguliuotojas. Tuo metu kompensacijos už laiku neatkurtą elektros tiekimą ar atlyginimas už tiesioginius nuostolius vartotojams per tarifą neperduodami.
R. Juodkienės teigimu, šias išlaidas dengia pati bendrovė iš savo finansinio rezultato, tai yra pelno. Todėl teiginys, kad ESO nuostolius kompensuoja vartotojai, neatitinka tikrovės.
Atstovė paaiškino, kad skirstymo tarifas nustatomas vertinant visos reguliuojamos veiklos sąnaudas ir investicijas ilgesniu laikotarpiu. Viena audra nėra atskira tarifo dalis ar papildomas mokestis gyventojų sąskaitose.
Jeigu dėl ekstremalių oro sąlygų atsiranda papildomų tinklo atkūrimo išlaidų, jos vertinamos bendrame reguliavimo procese kartu su kitomis dedamosiomis. Veiklos vertinimą atlieka ir sąnaudas tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
ESO taip pat nurodo, kad kompensacijos už ilgiau nei 72 valandas neatkurtą elektros tiekimą į tarifą neįtraukiamos ir skirstymo kainos nedidina.
Dividendai nuo 2022 metų nesikeitė
R. Juodkienė teigė, kad nuo 2022 metų ESO dividendai buvo įšaldyti minimaliame 30 mln. eurų per metus lygyje. Ši suma nebuvo didinama, nors įmonė augo ir vykdė reikšmingas investicijas.
ESO aiškina, kad dėl to didžioji dalis bendrovės generuojamų pinigų srautų liko įmonėje ir buvo skirta investicijoms finansuoti. Toks sprendimas, pasak atstovės, rodo prioritetą ilgalaikei infrastruktūros plėtrai ir elektros tinklo atsparumo didinimui.
Po audros pareigas palieka ESO vadovas
Praėjus beveik trims savaitėms po šalį nusiaubusios audros, politikams kritikuojant per lėtą elektros tiekimo atkūrimą ir raginant atsakomybę prisiimti ESO bei jos akcininkės „Ignitis grupė“ vadovus, iš pareigų traukiasi ESO vadovas Renaldas Radvila.
ESO valdyba ketvirtadienį priėmė R. Radvilos atsistatydinimą. Jo paskutinė darbo diena – rugsėjo 30-oji, pranešė „Ignitis grupė“ per „Nasdaq“ biržą.
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas nurodė, kad būtina iš esmės atnaujinti tinklo atsparumo didinimo planą ir bendrovėje imtis veiksmų, kad sprendimai bei darbai būtų įgyvendinami greičiau.
Nuo spalio 1 dienos laikinai ESO vadovaus bendrovės finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. ESO valdyba taip pat nedelsdama pradėjo naujo vadovo atranką.
R. Radvila pareiškė, kad po 2024 metų audros bendrovėje buvo inicijuota daug pokyčių, tačiau, jo vertinimu, nebuvo padaryta visko, kas galėjo būti padaryta, todėl jis, kaip vadovas, prisiima atsakomybę.
ESO R. Radvila pradėjo vadovauti 2022 metų lapkričio 24 dieną. Jo kadencija turėjo baigtis 2027 metų lapkritį.
ESO valdybą sudaro nepriklausomi nariai Nerijus Datkūnas, einantis pirmininko pareigas, ir Eligijus Kajieta, „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, šios grupės valdybos narė Živilė Skibarkienė, valstybės tarnautojas, Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Edmundas Narmontas, bei darbuotojų atstovė Dalia Jakutavičė.
