Valstybės biudžeto deficitas ir viešojo sektoriaus iššūkiai
Vyriausybei planuojant 3,8 proc. valstybės biudžeto deficitą, Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas, atkreipia dėmesį į pernelyg dideles viešojo sektoriaus administracines išlaidas. Jo nuomone, svarbu ne tik kiek pinigų surenkama į biudžetą, bet ir kaip jie yra panaudojami.
Dundulis pabrėžia, kad nors valstybės vadovai stengiasi, dažnai trūksta aiškių rezultatų, kurie būtų matomi visuomenei. Jis ragina vertinti ne tik pažadus, bet ir konkrečius darbus, kuriuos valdžia įvykdė per savo kadenciją.
Verslo indėlis ir biudžeto pajamų svarba
Verslininko teigimu, pensijų didinimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su verslo sėkme ir į biudžetą sumokamų pinigų kiekiu. Jis pabrėžia, kad didesnės pensijos yra įmanomos tik tada, kai verslas generuoja pakankamai pajamų ir sumoka daugiau mokesčių.
Taip pat Dundulis atkreipia dėmesį į mokesčių sistemą, kurioje ne visada didžiausias procentas garantuoja didžiausias pajamas. Kaip pavyzdį jis pateikia dyzelino akcizą, kurio dabartinis dydis nesuteikia didžiausių įplaukų į biudžetą, o valdžia, pasak jo, pralošė šį „žaidimą“.
Administracinio aparato išpūtimas ir pinigų švaistymas
Dundulis kritikuoja viešojo sektoriaus administracinį aparatą, kuris, jo nuomone, yra per didelis ir neefektyvus. Jis pabrėžia, kad dažnai pinigai, skirti įvairioms institucijoms, nėra tinkamai panaudojami, o jų iššvaistymas vyksta per įvairius nereikalingus renginius, keliones ir kitą perteklinę veiklą.

Verslininkas ragina mažinti ir efektyvinti administraciją, pabrėždamas, kad ministerijose kartais net nėra aišku, ką darbuotojai veikia, o politinės partijos dažnai pildosi savo žmonėmis, kurie lieka po rinkimų.
Pensijų didinimas ir lėšų skaidrumas
Nors Dundulis pritaria pensijų didinimui, jis kelia klausimą, kur dingsta skirtos lėšos. Vidutinis pensijų padidinimas yra apie septyniasdešimt šešis eurus, tačiau suskaičiavus pinigų sumą ir padalinus ją pensininkų skaičiumi, skirtumas atrodo mažesnis nei turėtų būti. Jis ragina įvesti didesnį skaidrumą ir atsakomybę, kad lėšos pasiektų tikruosius gavėjus, o ne pranyktų administraciniuose kaštuose.

Be to, verslininkas kritikuoja valdžios gebėjimą valdyti finansus, pažymėdamas, kad dabartinė valdžia dar nesugebėjo išdirbti net metų kadencijos, todėl negali būti vertinama kaip patikima ir efektyvi.
Valstybės kontrolės vaidmuo ir viešoji diskusija
Dundulis atkreipia dėmesį, kad nors Valstybės kontrolė atlieka auditą ir rengia ataskaitas, jų pastabos dažnai lieka neišgirstos. Jis ragina visuomenę ir valdžią daugiau dėmesio skirti ne tik biudžeto lėšų skyrimo dydžiui, bet ir jų panaudojimo efektyvumui.
Prekybos tinklo vadovas kviečia nutraukti politinių partijų įtaką viešojo sektoriaus personalo formavimui ir skatinti skaidrumą bei atsakomybę visose valstybės finansų valdymo grandyse.