Aiškios atsakomybės, suderinti kariuomenės ir civiliniai poreikiai bei kasmet tikrinama parengtis – tokį pagrindą bendram šalies pasirengimui siūlo pirmasis Lietuvos visuotinės gynybos modelis ir jo įgyvendinimo planas iki 2030 metų. Jame nacionaliniai sprendimai siejami su savivaldybių, organizacijų, verslo ir piliečių pasirengimu užtikrinti šalies veikimą krizės ar karo metu.
Modelis apima visos valstybės ir visuomenės pasirengimą. Aštuonios pajėgumų sritys susieja karinę gynybą ir mobilizaciją su žmonių saugumu, valstybės institucijų gebėjimu tęsti darbą, ekonomikos bei tiekimo atsparumu ir visuomenės įsitraukimu.
Modelis parengtas išanalizavus skirtingų šalių patirtį ir gynybos planavimo pratybose išnagrinėjus siūlomus sprendimus. Šis procesas išryškino poreikį geriau suderinti institucijų, savivaldybių, kariuomenės, verslo ir visuomenės veiksmus – iš anksto sutarti, kas priima sprendimus, kada imamasi veiksmų ir kaip paskirstomi riboti ištekliai.
„Valstybės pasirengimą lemia ir gebėjimas suderinti karinės gynybos poreikius su būtinybe išlaikyti šalies veikimą. Tie patys energetikos ar ryšių specialistai gali būti būtini ir kariuomenei, ir svarbiausių paslaugų tęstinumui. Todėl turime sutarti dėl prioritetų, atsakomybių ir sprendimų priėmimo, kad institucijos bei verslas krizės atveju galėtų planuoti savo veiksmus remdamiesi bendrais susitarimais“, – sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Buvęs NATO vyriausiasis jungtinių pajėgų Europoje vadas generolas Philipas M. Breedlove’as ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad ruoštis reikia ne praeities, o ateities karams. Jis akcentavo, kad savo vaidmenį gynyboje turi ne tik kariai, bet ir verslai bei civiliai gyventojai.
„Geriausias būdas išvengti karo yra būti pasiruošus karui. Nenorime būti pasiruošę praeities karams. Kai pažvelgiame į Ukrainą matome, kad kariauja tautos. Kariauja visa tauta, ne tik kariuomenė. Todėl turime kalbėti apie visuotinę gynybą“, – sakė P. M. Breedlove’as.
Bendram pasirengimui reikalingi nacionaliniai sprendimai
Įgyvendinimo plane numatyta 51 priemonė ir šešios strateginės kryptys. Siūloma aiškiai paskirstyti atsakomybę ir sprendimų priėmimo įgaliojimus, suderinti karinius bei civilinius mobilizacijos poreikius ir nustatyti, kada pasitelkiami pajėgumai. Taip pat numatoma piliečių įtraukimo sistema, svarbiausios infrastruktūros ir tiekimo priklausomybių vertinimas bei kasmetinis nepriklausomas parengties patikrinimas.
Šioms kryptims įgyvendinti ekspertai išskyrė septynis nacionalinius prioritetus. Siūloma stiprinti valią ginti valstybę ir visuomenės dalyvavimą gynyboje įgyvendinant visuotinį šaukimą, paskirti pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančią nacionalinę instituciją su aiškiais įgaliojimais bei sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.
Taip pat siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą, per nacionalinio saugumo kursus plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą, iki 2027 metų suformuoti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą bei integruoti verslą į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planavimą.
Šie sprendimai sudarytų sąlygas savivaldybėms, organizacijoms ir gyventojams pasirengti savo užduotims.
„Atskirų organizacijų pasirengimas stiprina visos valstybės atsparumą, kai jų planai dera tarpusavyje. Todėl vadovams svarbu suprasti, nuo ko priklauso jų organizacijos veikla ir kam jos pajėgumai bus būtini krizės ar karo metu. Dėl bendrų veiksmų svarbu susitarti iš anksto, kad didėjant grėsmei vadovai galėtų laiku priimti suderintus sprendimus“, – pažymi T. Godliauskas.
Kad šie susitarimai būtų įgyvendinti, kiekvienai užduočiai siūloma numatyti atsakingą vykdytoją, terminą ir išteklius. Kasmetinis nepriklausomas parengties vertinimas leistų nustatyti, ar jų pakanka, o pagal išvadas – tikslinti finansavimą, mokymus ir pasirengimo planus.
„Visuotinė gynyba – bendra valstybės ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Todėl kiekvienai institucijai, organizacijai ir žmogui svarbu žinoti savo vaidmenį bei turėti sąlygas jam pasirengti. Rezultatą turėtų parodyti pratybose patikrintas gebėjimas apsaugoti žmones, išlaikyti svarbiausias paslaugas ir paremti karinę gynybą“, – teigia T. Godliauskas.
Godliauskas: 2032 metais turime nutarti dėl universalaus vyrų ir moterų šaukimo
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę, T. Godliauskas sako, kad 2032-aisiais turės būti nutarta dėl universalaus vyrų ir moterų šaukimo.
„Moterys turi alternatyvą prisijungti (prie krašto apsaugos – BNS), karinė dalis turi pagalvoti, kaip tas alternatyvas padaryti dar labiau prieinamas (tarnybos – BNS) trukme, skirtingu pasirinkimu ir 2032 metais turime sugrįžti prie universalaus ir vyrų, ir moterų (šaukimo – BNS)“, – spaudos konferencijoje žurnalistams ketvirtadienį sakė buvęs krašto apsaugos viceministras.
Asociacijos parengtame modelyje išskiriamos šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai.
Plane siūloma stiprinti valią ginti valstybę ir visuomenės dalyvavimą gynyboje, įgyvendinant visuotinį šaukimą, paskirti pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančią nacionalinę instituciją su aiškiais įgaliojimais bei sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.
Taip pat siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą, per nacionalinio saugumo kursus plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą, iki 2027 metų suformuoti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą bei integruoti verslą į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planavimą.
„Planas iš tiesų parodė, kiek yra svarbus bendras, kolektyvinis supratimas, kolektyvinė atsakomybė kalbant apie valstybės pasiruošimą gynybai. (…) (Valstybės gynyboje – BNS) turi dalyvauti visi“, – tikino T. Godliauskas.
Modelis parengtas išanalizavus užsienio valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose išnagrinėjus siūlomus sprendimus.
Plane taip pat siūloma kiekvienai užduočiai numatyti atsakingą vykdytoją, terminą ir reikalingus išteklius, o pasirengimą kasmet tikrinti nepriklausomu vertinimu.
„Ir vienas iš siūlymų yra valstybėje apsispręsti, kas yra ta, pavadinkime taip, centruojanti institucija. Kas tuo užsiima valstybėje iš esmės? Ar tai bus praplėstas krizių valdymo centras prie Vyriausybės, gal pats premjeras galėtų imtis lyderystės sudarydamas tam tikrą grupę“, – spaudos konferencijoje sakė asociacijos „Visuotinė gynyba“ valdybos narys Edmundas Jakilaitis.
