Penkerius metus Lietuvoje gyvenantis turinio kūrėjas ir profesionalus dviratininkas Remi de Mey lietuvių kalbos nesimokė nei kursuose, nei pamokose. Ją jis perprato kasdien bendraudamas su lietuviais – draugais, komandos nariais ir mylimosios šeima.
Dviračių sportą nustūmė į antrą planą
Į Lietuvą Remi atvyko prieš penkerius metus kartu su drauge Erika. Pora susipažino 2019-aisiais Belgijoje vykusiame Europos dviračių treko čempionate.
Baigę mokyklą jie ieškojo šalies, kurioje galėtų studijuoti kartu. Tarp svarstytų variantų buvo Belgija, Jungtinė Karalystė ir Lietuva, tačiau Remi jau buvo susižavėjęs Lietuva, o Erika myli savo šalį. Galiausiai abu pasirinko Kauną ir Lietuvos sporto universitetą.
Persikėlęs į Lietuvą Remi profesionaliai atstovavo Lietuvos dviračių sporto komandoms. Vis dėlto suderinti studijas, darbą ir sportą nebuvo lengva, o vien iš dviračių sporto Lietuvoje pragyventi, pasak jo, labai sudėtinga.
Dėl to šiemet jis nusprendė sportą palikti antrame plane ir daugiau dėmesio skirti darbui bei turinio kūrimui.
Kalbą išmoko ne klasėje, o kasdienybėje
Remi turi beveik 35 tūkst. sekėjų „TikTok“ platformoje, o jo vaizdo įrašai sulaukia tūkstančių peržiūrų. Su auditorija jis bendrauja ir lietuviškai, ir angliškai. Kuo daugiau lietuviškų pokalbių suprasdavo, tuo drąsiau pats bandė kalbėti.
Pradžia buvo nelengva. Susitikęs su draugais, kurie tarpusavyje kalbėdavo tik lietuviškai, jis dažnai nesuprasdavo nė vieno žodžio. Tačiau būtent tokios situacijos tapo jo kalbos pamokomis.
Remi mokėsi namuose, mieste, dviračių komandoje ir leisdamas laiką su lietuviais. Kursų jis nelankė, o kalbą įsisavino iš realių kasdienių pokalbių.
Jis pripažįsta, kad kalbėti lietuviškai vis dar sunkiau nei suprasti. Remi nemėgsta klysti, nors suvokia, kad klaidos yra mokymosi dalis. Dažniausiai lietuviškai jis kalba tada, kai jaučiasi patogiai arba neturi kitos išeities. Su Erikos šeima pora dažniausiai bendrauja tik lietuviškai.
Didžiausias iššūkis – besikeičiančios žodžių galūnės
Remi sutinka su tais, kurie lietuvių kalbą vadina viena sudėtingiausių Europoje ar net pasaulyje. Atvykęs į Lietuvą jis iš pradžių žmonių kalbą apibūdino kaip murmesį, nes nesuprato nė vieno žodžio.
Didžiausia kliūtimi jam tapo žodžių galūnės. Priklausomai nuo situacijos, keičiasi ta pati žodžio forma, todėl Remi ne visuomet žino, kurią pasirinkti. Kaip pavyzdį jis pateikia junginius „su Erika“, „Erikai“ ir „iš Erikos“ – visais atvejais reikia skirtingos formos. Nors taisykles jis žino, tinkamą galūnę dažnai pasirenka spėdamas.
Dabar Remi supranta didžiąją dalį lietuviškų pokalbių, tačiau tam turi susikaupti gerokai labiau nei kalbėdamas angliškai. Būdamas draugų būryje jis tikisi suprasti pokalbį, jei dauguma kalbės lietuviškai, bet negali tuo metu užsiimti kita veikla. Pavyzdžiui, jis negali žiūrėti į telefoną ir kartu klausytis pokalbio – turi visą dėmesį skirti kalbai.
Viešai lietuviškai kalbėti belgui vis dar nedrąsu. Jo pasitikėjimą savimi paveikė skirtingos žmonių reakcijos: vieni džiaugėsi ir palaikė pastangas, o kiti tik laukdavo, kol jis baigs sunkiai dėlioti žodžius. Tokios patirtys privertė Remi jaustis neužtikrintai.
Kalbos mokėjimas, jo manymu, svarbus integracijai
Kalbėdamas apie užsieniečius, kurie Lietuvoje gyvena daug metų, tačiau nesimoko lietuviškai, Remi sako, kad trumpam atvykusiems studentams tai suprantama. Jei žmogus šalyje planuoja praleisti vos pusmetį ar metus, jis gali nespėti mokytis visiškai naujos kalbos.
Tačiau ilgalaikiams gyventojams, jo nuomone, reikėtų stengtis. Lietuvių kalbos mokymasis padeda pačiam žmogui jaustis labiau priimtam.
Kartu Remi ragina lietuvius neskubėti teisti tų, kurie nekalba lietuviškai. Užsienietis gali suprasti daugiau, nei parodo, tačiau nedrįsti kalbėti.
Jo teigimu, suaugusiesiems naują kalbą įsisavinti sunkiau nei vaikams. Atvykę kitakalbiai dažnai dirba, studijuoja, rūpinasi šeima ir sprendžia kasdienius reikalus, todėl kalbos mokymasis užsitęsia.
Norintiems išmokti lietuviškai Remi pataria kuo daugiau būti tarp lietuvių. Pasak jo, daugelis užsieniečių daugiausia bendrauja su kitais užsieniečiais, nors lietuviški draugai ir kasdienė aplinka yra geriausia galimybė mokytis kalbos.
Remi pastebi, kad jo pastangos kalbėti lietuviškai pakeitė ir aplinkinių požiūrį. Žmonės vertina, kai užsienietis stengiasi integruotis ir mokytis jų kalbos. Tą jis mato ir savo veikloje – lietuviškai paskelbti vaizdo įrašai auditorijai patinka ir yra vertinami.
