Baltarusijos valdžia šalies baudžiamojo teisingumo sistemą pavertė represijų įrankiu, skirtu sistemingai persekioti vyriausybės kritikus, antradienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai.
Nauja nepriklausomų JT ekspertų, tiriančių žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, ataskaita rodo, kad teismų sistema metų metus buvo naudojama kaip ginklas. Taip sukurta baudžiamųjų priemonių ir teisinių sankcijų sistema, nukreipta prieš bet kokį – tikrą ar tariamą – nepaklusnumą valdžiai.
Grupės pirmininkė Karina Moskalenko pareiškė, kad kalbama ne apie pavienius pažeidimus, o apie sistemą, kurioje valstybės institucijos nuosekliai naudojamos kitamintei nuomonei ir pagrindinėms laisvėms slopinti. Pasak jos, baudžiamieji procesai yra platesnio represijų mechanizmo dalis, kurios poveikį patiria ne tik sulaikyti, persekiojami ar įkalinti žmonės, bet ir visa visuomenė, įspėjama apie kitokių pažiūrų kainą.
Ekspertų grupę 2024 metų balandį įsteigė JT Žmogaus teisių taryba. Jai pavesta tirti nuo 2020-ųjų Baltarusijoje vykdytus pažeidimus – tais metais šalį sukrėtė precedento neturinčios antivyriausybinės demonstracijos, po kurių valdžia pradėjo brutalų susidorojimą.
Pernai paskelbtoje pirmojoje ataskaitoje ekspertai nurodė, kad kai kurie nuo to laiko autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybės įvykdyti pažeidimai gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui.
Ataskaitoje teigiama, kad sulaikymai dažnai būdavo savavališki ir smurtiniai. Civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai veikdavo be orderių, sulaikytiesiems neretai nesuteikdavo galimybės pasinaudoti advokato paslaugomis ir versdavo juos įrašinėti žeminančius „atgailos“ vaizdo įrašus.
Po sulaikymo žmonės būdavo laikomi perpildytose, pernelyg karštose ir antisanitarinėse kamerose. Jose dažnai trūkdavo lovų, buvo blakių, o sulaikytiesiems ribota galimybė gauti tinkamo maisto ir išsimiegoti.
Ekspertai taip pat išskyrė su lytimi susijusius pažeidimus. Tarp jų – invazinės sulaikytų moterų kratos, atliekamos jas išrengus vyrų prižiūrėtojų akivaizdoje, ir tyčinis pagrindinių menstruacijų higienos priemonių nesuteikimas.
Ypač politinių oponentų, žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų bylose, anot ekspertų, sistemingai buvo pažeidžiamos teisės į teisingą teismą. Kaltinamieji teismo salėse laikyti metaliniuose narvuose, o jų advokatai dažnai būdavo pašalinami iš advokatų tarybos arba sulaikomi.
Dėl politinių priežasčių nuteisti asmenys buvo žymimi geltonomis etiketėmis. Ataskaitoje nurodoma, kad jie sistemingai susidurdavo su diskriminacija, nežmoniškomis sulaikymo sąlygomis, žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir izoliacija nuo išorinio pasaulio.
Už „drausmės pažeidimus“ – bausmė lediniame karceryje
Ataskaitai apklausti buvę sulaikytieji pasakojo, kad ne kartą buvo baudžiami už tariamus drausmės pažeidimus. Viena iš tokių bausmių – laikymas lediniuose karceriuose, ekspertų vadinamas „kankinimu šalčiu“.
Valdžios persekiojimas, kaip nustatyta, nesibaigdavo žmogų išlaisvinus. Teismai dažnai skirdavo ilgalaikę ir įkyrią prevencinę priežiūrą.
Dėl to buvę kaliniai patirdavo naktinius saugumo pajėgų reidus, susidurdavo su judėjimo apribojimais, o dėl nedidelių nustatyto grafiko nukrypimų būdavo nedelsiant vėl sulaikomi.
Ekspertė Monika Platek pabrėžė, kad išlaisvinimas negali būti laikomas represijų pabaiga.
Ekspertai paragino Baltarusijos institucijas nedelsiant paleisti visus dėl politinių priežasčių sulaikytus žmones, skubiai ištirti visus įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Jie taip pat paragino kitas valstybes daryti didesnį spaudimą Baltarusijai.
Ekspertė Susan Bazilli (Siuzan Bazili) pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė neturėtų nusigręžti. Pasak jos, sunkių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojai turi žinoti, jog nebaudžiamumas nėra amžina apsauga, o aukos – kad jų teisės nėra pamirštos.
