Spalio mėnesį pagrindiniai daržo darbai dažniausiai atliekami, tad tai tinkamas laikas atkreipti dėmesį į dirvos būklę. Pirmiausia išmatuokite rūgštingumą lakmuso juostele — pagal pH rezultatą spręsite, ar dirva reikia kalkinti. Ne kiekviena rūgštoka žemė reikalauja kalkinimo: daugumai daržovių tinkamesnė silpnai rūgšti arba beveik neutrali terpė, todėl sprendimą priimkite remdamiesi matavimais.
Ką galima naudoti dirvos rūgštingumui mažinti
Yra keturi patikrinti priemonių tipai:
- kalkinis (vapniakalkių) miltelis (вапнякове борошно);
- dolomitiniai milteliai (доломітове борошно);
- kreida (крейда);
- medienos pelenai (деревна зола).
Visos šios priemonės sumažina dirvos rūgštingumą. Svarbu: naudokite tik vieną iš jų vienu metu ir tik laikydamiesi nurodytų ar rekomenduojamų dozių. Per didelis kalkinimo kiekis gali būti toks pat žalingas kaip ir per didelė rūgštingumas.
Kiek berti: orientacinės normos
Dozės priklauso nuo dirvos rūgštingumo ir dirvos tipo; nurodytos vertės yra tik orientacinės. Tikslesnį kiekį nustatys dirvos analizė arba gamintojo rekomendacijos konkrečiam produktui.
- Kalkinis (vapniakalkių) miltelis: universalios normos nėra — šio produkto neutralinimo galia skiriasi nuo gesintų kalkių, todėl jo dozių neturėtumėte perkelti tiesiogiai iš kitų medžiagų.
- Dolomitiniai milteliai: apytiksliai 200–500 g/m²; paprastai smėlinguose, lengvuose dirvožemiuose reikės mažesnių kiekių nei sunkiose molingose žemėse.
- Kreida: orientacinės normos gali būti apie 300–700 g/m²; šias reikšmes naudokite tik kaip pradinį orientyrą, atsižvelgdami į pH ir dirvos struktūrą.
- Medienos pelenai: kartais naudojami maždaug 1 stiklinė (viena stiklinė) per 1 m², jei dirva to reikalauja. Medienos pelenų poveikis ir sudėtis priklauso nuo medienos rūšies, todėl „viena stiklinė“ nėra universali norma; naudokite tik pelenus iš švarios, neapdorotos medienos.
Kaip teisingai įterpti priemonę į dirvą
Sumaišykite pasirinktos priemonės dozę tolygiai ant planuojamos lysvės paviršiaus. Po to perkasama arba įarate dirvą, kad produktas pasiskirstytų lygiagrečiai dirvožemio profilyje. Tai geriausia atlikti rudenį — po pagrindinių kultūrinių darbų ir prieš ilgus šalčius, taip medžiaga turės laiko pradėti reaguoti su dirvožemiu.
Atkreipkite dėmesį į dirvožemio tipą: smėlingoje žemėje reikės mažesnių dozių, molingose — didesnių. Jei nesate tikri dėl pH lygio ar dirvos sudėties, geriausia padaryti išsamų analizės tyrimą.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
- Prieš kalkinimą visada patikrinkite pH; mažinkite rūgštingumą tik tada, kai rezultatas rodo, kad tai būtina jūsų planuojamoms kultūroms.
- Naudokite tik vieną kalkinimo priemonę vienu kartu; skirtingų medžiagų sumaišymas gali sukelti netikėtą poveikį.
- Atkreipkite dėmesį į gamintojo instrukcijas, jei naudojate supakuotus produktus — jų neutralinimo galia gali skirtis.
- Medienos pelenai yra ir rūgštingumo mažinimo, ir tręšimo priemonė, tačiau jų sudėtis labai priklauso nuo degintos medienos rūšies; naudokite tik pelenus iš neapdorintos, chemiškai neapdorotos medienos.
- Venkite gesintų kalkių dozių panaudojimo kaip kalkinio miltelio normos nustatymo pagrindo — jų cheminės savybės ir neutralizavimo galia skiriasi.
- Dirbdami su milteliais ar pelenais dėvėkite apsaugines pirštines ir akinius, ypač jei tai kalkės ar dolomitiniai milteliai — jie gali dirginti odą ir kvėpavimo takus.
Teisingai atliktas rudeninis kalkinimas su atitinkamu dozių ir dirvos tipo įvertinimu pagerina pavasarinio sezono sąlygas augalams. Jeigu trūksta informacijos apie konkrečius kiekius ar dirvos sudėtį, venkite improvizuoti ir atlikite dirvos analizę arba kreipkitės į vietos agronomą.
