Per rugpjūtį Lietuvoje užregistruoti dar 23 kokliušo atvejai. Ši skiepais valdoma infekcija, dar neseniai laikyta beveik pamiršta, pastaruoju metu vėl kelia susirūpinimą. Prieš porą metų Europoje ir Lietuvoje buvo stebimas ryškus sergamumo šuolis, o mažėjant skiepijimo apimtims vis palankesnės tampa sąlygos sugrįžti ligoms, apie kurias dažniau buvo skaitoma vadovėliuose.
Santaros klinikų priėmimo-skubios pagalbos skyrius. Andrius Ufartas / ELTA
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, maždaug pusė rugpjūtį susirgusių žmonių buvo jaunesni nei 3 metų vaikai, o 12 pacientų buvo nesulaukę 17 metų. Dar trys atvejai nustatyti suaugusiesiems. Trims žmonėms prireikė gydymo ligoninėje.
Liepos mėnesį buvo užfiksuoti 24 kokliušo atvejai. Tai kelis kartus daugiau nei kitais šių metų mėnesiais: balandį, gegužę ir birželį registruota po 6–8 susirgimus.
Šiemet bendro sergamumo šuolio nematoma
NVSC specialistai teigia, kad šiemet Lietuvoje bendras sergamumas kokliušu nepadidėjo, tačiau ši infekcija tebėra svarbi visuomenės sveikatos problema. Centro pateiktais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį sergamumas Lietuvoje apskritai reikšmingai sumažėjo.
Iki 2023 metų kokliušo atvejų skaičius nuosekliai mažėjo, tačiau 2024-aisiais situacija smarkiai pasikeitė. Tada sergamumo kreivė staiga pakilo iki daugelį metų nematytų rodiklių.
2024 metais Lietuvoje iš viso nustatyti 898 kokliušo atvejai – 31,07 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2025 metais sergamumas sumažėjo iki 188 atvejų, arba 6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tačiau NVSC vertina, kad rodiklis tebėra gana aukštas.
Palyginimui, 2024 metais Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse sergamumas siekė 54,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tai buvo daugiau nei aštuonis kartus didesnis rodiklis nei 2023 metais, kai siekė 6,7 atvejo, ir 78 kartus didesnis nei 2022-aisiais, kai buvo registruota 0,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje 2026 metais iki rugsėjo 1 dienos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruoti 89 kokliušo atvejai. Daugiausia susirgimų nustatoma didžiosiose – Vilniaus ir Kauno – apskrityse.
Didžiausią pavojų infekcija kelia kūdikiams
Nors kokliušo atvejų skaičius dar nėra pasiekęs itin žemų rodiklių, gydytojai pastebi, kad sunkių ligos formų pacientų pasitaiko rečiau.
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė sakė, kad šiuo metu nematoma tokio sergamumo pakilimo, koks buvo prieš kelerius metus. LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius taip pat nurodė, kad sunkesnių atvejų stacionare pastaruoju metu nepasitaikė. Jo vertinimu, dalis susirgimų nustatoma ir gydoma ambulatoriškai.
Pasak I. Ivaškevičienės, ligos sunkumas dažniausiai priklauso nuo sergančiojo amžiaus. Mažiausi vaikai paprastai serga sunkiausiai, o paaugliai infekciją gali patirti lengviau, tačiau ilgai kosėti. Tokiais atvejais kokliušas dažnai nustatomas tik gydytojams ieškant užsitęsusio kosulio priežasties.
Lengviau sergantys paaugliai dažniausiai į ligoninę nepatenka, o kūdikiams, ypač jaunesniems nei šešių mėnesių ar metų, liga gali būti daug sunkesnė. Tokie pacientai dažnai siunčiami į aukščiausio lygio ligoninę, nes serga užkrečiamąja infekcija ir turi būti izoliuoti. Gydytoja teigė, kad ilgiau nei pusmetį nebuvo nė vieno tokio atvejo.
Kosulys gali tęstis iki 100 dienų
Kokliušą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Ji plinta oro lašeliniu būdu, patenka į viršutinius kvėpavimo takus, kolonizuoja gleivinę ir išskiria toksinus, dėl kurių prasideda uždegimas. Dažniausiai infekcija plinta šaltuoju metų laiku – nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario.
Pagrindinis kokliušo požymis yra ilgai trunkantis priepuolinis kosulys, tačiau simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.
Neskiepytiems vaikams ir kūdikiams pradžioje gali pasireikšti į įprastą viršutinių kvėpavimo takų infekciją panašūs požymiai. Vėliau prasideda kosulio priepuoliai, kuriuos gali išprovokuoti juokas, ašaros, fizinis krūvis, susijaudinimas ar kitos emocijos. Vaikas kosėja kelis kartus iš eilės, o priepuolio pabaigoje įkvepia aukštu garsu – tai vadinama reprizu. Toks kosulys gali būti vienas iš stiprių kokliušo požymių.
Kūdikiams infekcija ypač pavojinga. Jei kūdikis neskiepytas, pirmaisiais gyvenimo metais rizika sunkiai susirgti yra labai didelė. Užsikrėtus tokiame amžiuje, mirties nuo ligos rizika siekia 3 proc.
Dažniausiai kūdikius užkrečia artimiausi šeimos nariai – tėvai, mamos, vyresni broliai ar seserys. Mažiems vaikams ne visada pasireiškia įprasti kosulio priepuoliai ir reprizai. Liga gali sukelti apnėją, kai trumpam sustoja kvėpavimas, todėl gali atrodyti, kad kūdikis tik gaudo orą, bet nekosti. Dėl to infekciją atpažinti tampa sunkiau.
Paaugliai, dar turintys po vaikystėje atliktų skiepų išlikusio imuniteto, gali sirgti atipine kokliušo forma. Dažniausias ir pagrindinis požymis tuomet būna kosulys. Į gydytoją dažnai kreipiamasi todėl, kad paauglio kosulys užsitęsia ir pradeda varginti šeimą.
Nors tokia liga paauglio sveikatai dažniausiai didelės žalos nepadaro, jis gali užkrėsti aplinkinius. Ilgus kosulio priepuolius neretai užbaigia vėmimas. Toks kosulys gali tęstis iki 100 dienų – dėl to kokliušas anksčiau buvo vadinamas šimto dienų liga. Vis dėlto kai kuriems žmonėms simptomai trunka trumpiau.
Mažėjant skiepijimui užtenka vienos „žiežirbos“
Gydytoja įspėjo, kad mažėjant skiepijimo apimtims didėja ir skiepais valdomų ligų plitimo rizika. Kuo mažiau žmonių paskiepijama, tuo daugiau galimybių atsirasti kokliušo ar kitų infekcijų protrūkiams.
Ypač nerimą kelia tymai. NVSC ataskaitose šios ligos atvejai vis dar registruojami. Nors pastaruoju metu jų nebuvo daug, keli susirgimai buvo nustatyti Kaune. Tuomet buvo stebima, ar infekcija nepradės plisti Vilniuje, tačiau naujų atvejų banga nesusiformavo.
Gydytoja dabartinę situaciją palygino su sausu mišku, kuriame dideliam gaisrui sukelti gali pakakti mažiausios žiežirbos. Mažėjant skiepijimo apimtims kasmet atsiranda vis daugiau imlių vaikų, todėl, jos teigimu, didesnis protrūkis gali prasidėti bet kada.
