Rusija nusikalstamoms operacijoms verbuoja ne tik lengvo uždarbio ieškančius paauglius, bet ir organizuoto nusikalstamumo atstovus, teigia analitikas Markas Galeotti. Europoje sumažėjus diplomatine priedanga dirbusių Rusijos šnipų skaičiui, žvalgybos tarnybos savo kenkėjišką veiklą plečia bendradarbiaudamos su nusikalstamomis grupuotėmis.
M. Galeotti perspėja, kad ši grėsmė gali išlikti dar daugelį metų po karo Ukrainoje pabaigos. Maskvos tikslas – silpninti Europos valstybių gebėjimą priešintis, didinant visuomenių susiskaldymą ir trikdant jų veiklą.
Praėjusiais metais Prancūzijoje buvo suimta 11 serbų. Jie įtariami dalyvavę koordinuotoje kampanijoje, apėmusioje visą Europą ir skirtą kurstyti nesantaiką tarp bendruomenių. Įtariama, kad prie mažiausiai devynių mečečių Paryžiuje jie paliko nupjautas kiaulių galvas.
Suimtieji buvo smulkūs nusikaltėliai, už šiuos veiksmus gavę po 1 000 eurų. Juos užverbavo į Maskvą pabėgęs sunkesnius nusikaltimus vykdęs asmuo. Manoma, kad šį žmogų per ryšius su Rusijos nusikalstamu pasauliu pasiekė Rusijos žvalgyba.
Šis epizodas buvo platesnės operacijos dalis. Paryžiuje ir netoli Brandenburgo vartų Berlyne buvo išniekinti žydų objektai bei Holokausto memorialai, o vėliau šių veiksmų vaizdai ir informacija buvo masiškai platinami Rusijos dezinformacijos tinkluose.
Ekspertų vertinimu, nusikaltėlių, dažnai ne Rusijos piliečių, verbavimas per tarptautinius mafijos tinklus atskleidžia naują iš Maskvos kylančios grėsmės pobūdį: sumaištis, susiskaldymas ir ekstremizmas skleidžiami pasitelkiant vietos vykdytojus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas santykius su Europa pats apibūdina kaip karą. Jo požiūriu, karas Ukrainoje yra netiesioginis konfliktas su Vakarais, o Kyjivas – naujausias įrankis, kuriuo Vakarai siekia pakenkti jo režimui ir Rusijai. Kadangi Europa finansuoja Ukrainą, Maskvai svarbu paralyžiuoti europiečius, didinant nesutarimus tarp valstybių ir jų viduje.
Tai nėra tradicinis karas. Maskva naudoja dezinformaciją, kenkimą, ekonominę įtaką ir sabotažą. Kremlius atgaivino sovietinio KGB vadintas „aktyviąsias priemones“ – slaptas bei ardomąsias operacijas, kuriomis siekiama sutrikdyti priešininkus. Rusijos valstybė reikalauja įvairių visuomenės grupių įsitraukimo – nuo į karinę tarnybą paimamų kalinių iki menininkų.
Organizuotas nusikalstamumas tapo Maskvos tarpininku
Maskva naudojasi didėjančiu organizuoto nusikalstamumo mastu ir vis glaudesniais jo tinklų ryšiais. Valstybės ir nusikalstamo pasaulio bendradarbiavimas Rusijoje turi senas tradicijas: caro slaptoji policija užsienyje pasitelkdavo nusikaltėlius, bolševikai bendradarbiavo su bankų plėšikais, o Stalino gulaguose „vagių pasaulio“ atstovai prižiūrėjo politinius kalinius.
Po 2022 m. prasidėjusio karo Maskva į nusikalstamą pasaulį atsigręžė dar tiesmukiau. Europolas savo vertinime įspėjo, kad Europos veiklai trikdyti sukurtas „šešėlinis aljansas“ su Europos nusikalstamais tinklais. Europolo analitiko teigimu, nors nusikaltėlius savo politiniams tikslams verbuoja ir Kinija, Šiaurės Korėja bei Iranas, rusai šiuo metu yra problemiškiausi ir tikriausiai agresyviausi.
Viena iš tokio poslinkio priežasčių – iš Vakarų ambasadų išsiųsta apie 400 Rusijos šnipų, dirbusių su diplomatine priedanga. Netekę šio kanalo, jie buvo priversti naudotis tarpininkais.
Iki 2000-ųjų Rusijos nusikaltėliai Europoje daugiausia veikė kaip paslaugų teikėjai vietos gaujoms: tiekė narkotikus dideliais kiekiais ir plovė pinigus. Per 2016 m. operaciją „Matrioškos“ Portugalijoje išaiškinta Rusijos gauja legalizavo pajamas investuodama į finansinių sunkumų turinčius Europos futbolo klubus. Vėliau šios lėšos buvo naudojamos nelegalioms lažyboms visame žemyne.
Tokie tinklai leidžia Maskvai pasiekti daugiau nusikaltėlių. Nyderlandų žvalgybos analitikas teigė labiausiai bijantis Rusijos tarpininkų, kurie nėra rusai ir net nesupranta dirbantys Rusijai. Internetas ir finansinės programėlės sukūrė sąlygas sabotažo paslaugoms: finansinių sunkumų patiriantis žmogus gali gauti paprastą užduotį ir atlygį kriptovaliuta.
Nuo grafičių iki žmogžudysčių
Nelegalūs tinklai taip pat plauna pinigus ir prekiauja kriptovaliutomis, o šie kanalai susiejami su Kremliaus įtakos operacijomis. Igoris Čaika, buvusio generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos sūnus, buvo oficialus verslo pasiuntinys Moldovoje ir Padniestrėje.
JAV iždo departamentas, paskelbęs jam sankcijas, teigė, kad I. Čaika, palaikydamas ryšį su FSB, mėgino Padniestrėje sukurti kriptovaliutų gavybos verslą. Jo įmonės, anot departamento, padėjo Kremliui pervesti pinigus bendradarbiavusioms Moldovos politinėms partijoms, o dalis lėšų buvo skirta kyšiams ir rinkimų klastojimui.
2022 m. pabaigoje Belgijos muitinės vadovas Kristianas Vanderwaerenas sakė, kad iki tų metų vidurio užfiksuotas didelis tradicinės nelegalios veiklos, siejamos su Rusija susijusiomis grupuotėmis, augimas. Jo teigimu, šios grupuotės, panašu, turėjo Rusijos vyriausybės paramą ir ieškojo naujų pajamų šaltinių sankcijų nuostoliams kompensuoti.
Šnipai patys nusikaltimuose tiesiogiai nedalyvauja, tačiau iš Vakarų veikiančių Rusijos gaujų reikalauja dalies pelno. Pinigai pervedami į sąskaitas už Rusijos ribų ir vėliau naudojami žvalgybos operacijoms remti.
Europoje vykdomos ir konkrečios užduotys. Jauni moldavai Lenkijoje buvo apmokėti už prieš NATO nukreiptus šūkius, o vėliau jauni lenkai per „Telegram“ verbuoti prieškariniams grafičiams piešti. Už vieną užduotį jiems siūlyta 30 zlotų, arba apie 7 eurus. Jungtinėje Karalystėje nusikaltėliai padegė Rytų Londone esančius sandėlius, susijusius su Ukrainos verslininku, organizavusiu pagalbą Ukrainai.
Nusikalstami asmenys pasitelkiami ir smurtui. 2019 m. FSB užverbuotas rusų samdomas žudikas Berlyne nušovė Čečėnijos kovotoją Zelimchaną Changošvilį. 2023 m. Ispanijoje buvo nužudytas į Ukrainą perbėgęs Rusijos sraigtasparnio pilotas Maksimas Kuzminovas. Tyrėjai mano, kad išpuolį įvykdė Ispanijoje veikiantys Rusijos nusikaltėliai, gavę užsakymą iš Rusijos karinės žvalgybos (GRU).
Mažėjant žvalgybos pareigūnų skaičiui, Rusija vis dažniau pasitelkia vietos gyventojus. Privati detektyvų agentūra gali manyti, kad ją pasamdė įtarimų turintis sutuoktinis, nors iš tiesų ji stebi Rusijos emigrantę disidentę. Tyrėjas gali tikėtis rengti straipsnį, tačiau faktiškai ieškoti kompromituojančios medžiagos šantažui.
Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos (BfV) pareigūnas pažymėjo, kad didelė dalis žvalgybinio darbo nereikalauja ypatingų įgūdžių. Dažnai pakanka rinkti informaciją iš „pašto dėžučių“ ar kitų slaptaviečių, sekti žmones ir palikti užkoduotus pranešimus matomose vietose. Tokie veiksmai, jo teigimu, primena kasdienę narkotikų gaujų veiklą.
Lenkijoje išaiškintai operacijai vadovavo 23 metų ukrainietis, subūręs 16 asmenų šnipinėjimo tinklą, dirbusį GRU. Jauniems ukrainiečiams, baltarusiams ir lenkams buvo pavesta stebėti karinės pagalbos Ukrainai srautus ir įrengti kameras prie geležinkelio linijų.
Aktyviems karo veiksmams Ukrainoje pasibaigus, V. Putinas Vakarus ir toliau laikys grėsme, todėl hibridinė kampanija nesustos. Saugumo tarnyboms ir organizuotam nusikalstamumui glaudžiai koordinuojant veiksmus, atskirti jų veiklą bus itin sunku.
Kremlius gali šią strategiją dar labiau stiprinti arba perimti kitų valstybių, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos, patirtį. Šiaurės Korėjos Darbo partijos sekretoriato 39-asis biuras veikia kaip oficiali nusikalstamumo ministerija. M. Galeotti pabrėžė, kad tokiomis sąlygomis policijos ir žvalgybos finansavimas bei atgrasymo kampanijos yra ne mažiau būtini nei tankai, dronai ir raketos.
