Lietuvos pramonė viliasi, kad Susisiekimo ministerijos, valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) ir verslo pasirašytas memorandumas padės sukurti stabilesnę bei lengviau prognozuojamą geležinkelių infrastruktūros įkainių sistemą. Tikimasi, kad tai paskatins daugiau krovinių iš kelių perkelti ant bėgių.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) teigimu, kai kurių geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų kainos pastaruoju metu padidėjo 60–300 proc. Dėl to dalis įmonių rinkosi kelių transportą.
LPK vertinimu, geležinkelių galimybės Lietuvoje išnaudojamos nepakankamai: infrastruktūros naudojimo intensyvumas sudaro maždaug trečdalį Europos vidurkio. LTG skaičiuoja, kad turima infrastruktūra leistų krovinių srautus padvigubinti – iki 50 mln. tonų per metus.
Konfederacija Eltai nurodė, kad geležinkelių transportas yra svarbi verslo ir pramonės, ypač stambiųjų įmonių, logistikos dalis, tačiau dabartinis jo potencialas kol kas išnaudojamas per menkai.
Dideli įkainiai kerta ir pramonei, ir Klaipėdos uostui
LPK pabrėžia, kad aukšti infrastruktūros bei paslaugų tarifai turi įtakos ne tik Lietuvos pramonės, bet ir Klaipėdos uosto konkurencingumui.
Konfederacijos duomenimis, kai kuriais atvejais geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų kainos padidėjo net 60–300 proc., todėl geležinkeliai verslui tapo gerokai mažiau patrauklūs.
Kai gabenti krovinius geležinkeliais tampa brangiau arba ne taip naudinga kaip keliais, eksportuojančios įmonės priverstos rinktis kitus maršrutus arba padengti išaugusias logistikos išlaidas.
LPK skelbia, kad 2025 m. tarptautinių vežimų geležinkeliais apimtys sumažėjo 19,3 proc., o intermodalinių vežimų, kai krovinys konteineryje gabenamas pasitelkiant dvi ar daugiau transporto rūšių, – 70,8 proc.
Vis dėlto pats memorandumas nereiškia, kad geležinkelių tarifai bus sumažinti ar įšaldyti. LPK pabrėžia, jog konkrečius įkainius pagal įstatymus nustato infrastruktūros valdytojas.
Susitarimu siekiama, kad tarifų pokyčiai būtų nuoseklūs, iš anksto aptarti su verslu ir prognozuojami, o ne netikėti. Konfederacija tikisi, kad tai leis įmonėms logistikos sąnaudas planuoti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
Pirmąjį praktinį rezultatą – bendrą veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti atsakingi vykdytojai ir terminai, – planuojama parengti per artimiausius mėnesius.
LTG taip pat nurodo, kad memorandumas nenustato konkretaus tarifų dydžio ir neįpareigoja jų nekeisti. Pagrindinis jo tikslas – užtikrinti nuolatinį Susisiekimo ministerijos, LTG ir verslo dialogą.
Bendrovės teigimu, tai turėtų tapti pirmuoju žingsniu, padėsiančiu verslui planuoti investicijas ir didinti krovinių srautus. LTG siekia, kad tarifai ir sprendimai būtų kuo labiau prognozuojami, o geležinkeliai verslui taptų patikimu ilgalaikiu pasirinkimu.
Esama infrastruktūra leistų vežti dvigubai daugiau
LTG skaičiuoja, kad 2025 m. Lietuvos geležinkeliais pervežta beveik 25 mln. tonų krovinių. Turima infrastruktūra, bendrovės vertinimu, leistų šį kiekį padidinti iki maždaug 50 mln. tonų per metus.
Pernai per pirmus tris ketvirčius geležinkeliams teko 15,5 proc. visų Lietuvoje gabentų krovinių. LTG mano, kad šis rodiklis rodo didelę galimybę dalį keliuose vežamų krovinių perkelti į geležinkelius.
Kiekvienas nuo kelių ant bėgių perkeltas krovinys, bendrovės teigimu, mažina kelių dėvėjimąsi, jų priežiūros ir remonto išlaidas bei prisideda prie tvaresnės transporto sistemos.
LPK didžiausią artimiausio laikotarpio potencialą įžvelgia pramonės, įskaitant trąšų, statybinių medžiagų ir grūdų, kroviniuose bei Klaipėdos uosto srautuose. Tuo metu krovinių vežimas keliais pastaraisiais metais augo, o geležinkeliais – mažėjo.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas nurodė, kad šį pokytį gerai atspindi uosto duomenys. 2021 m. geležinkeliais buvo gabenama apie 55 proc. per Klaipėdos uostą perkraunamų krovinių, o 2025 m. ši dalis tesiekė 22 proc.
A. Latako teigimu, uostui svarbu, kad visos su juo susijusios transporto rūšys veiktų sklandžiai ir konkurencingai, nes nuo to priklauso bendras uosto efektyvumas. Veiksmingesnė geležinkelių konkurencija su autotransportu, jo vertinimu, galėtų padidinti vežimų apimtis.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus geležinkelių logistiką taip pat vadina viena jautriausių visos transporto grandinės dalių.
Jis teigia, kad didėjant geležinkelių infrastruktūros naudojimo ir vežimo tarifams, auga galutinė krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą kaina. Dėl aukštesnių LTG paslaugų bei infrastruktūros įkainių kai kurie kroviniai nukreipiami į Latvijos ar Lenkijos uostus arba pasirenkamas kelių transportas.
L. Rimkaus teigimu, uosto krovos įmonės iš memorandumo pirmiausia tikisi ilgalaikio aiškumo, skaidrumo ir prognozuojamumo nustatant paslaugų tarifus bei infrastruktūros mokesčius.
Stabilūs, skaidrūs ir tarptautiniu mastu konkurencingi įkainiai logistikos operatoriams leistų klientams siūlyti ilgalaikius bei patikimus sprendimus. Tai padėtų išsaugoti esamus krovinių srautus ir sudarytų sąlygas pritraukti naujų.
Praradus baltarusiškus krovinius, tenka ieškoti naujų srautų
Lietuvai netekus baltarusiškų ir kitų tranzitinių krovinių, geležinkelių bei Klaipėdos uosto krovinių struktūra smarkiai pasikeitė.
LTG duomenimis, iki tranzito nutraukimo per metus geležinkeliais vidutiniškai buvo vežama daugiau kaip 10 mln. tonų Baltarusijos valstybinės trąšų bendrovės „Belaruskalij“ krovinių. Už šių krovinių gabenimą būdavo gaunama apie 60 mln. eurų pajamų.
LPK nurodo, kad nuo 2021 iki 2022 m. bendras geležinkeliais vežtų krovinių kiekis sumažėjo 39,8 proc. – nuo 51,5 mln. iki 31 mln. tonų. Konfederacijos teigimu, sumažėjus srautams, dalis infrastruktūros išlaikymo išlaidų teko likusiems jos naudotojams.
LTG į pasikeitusią padėtį reagavo mažindama sąnaudas, didindama vietinių vežimų apimtis ir plėsdama veiklą Vakarų rinkose. 2025 m. vietiniai vežimai sudarė 65,3 proc. visų bendrovės pervežimų.
Iki geopolitinių pokyčių Klaipėdos uoste per metus buvo perkraunama beveik 12 mln. tonų baltarusiškų kalio trąšų – maždaug ketvirtadalis visos uosto krovos.
A. Latakas teigia, kad šių srautų visiškai pakeisti dar nepavyko, tačiau nuo 2024 m. uosto krovos apimtys vėl nuosekliai didėja.
2023 m. Klaipėdos uoste perkrauta 32,7 mln. tonų krovinių, o 2025 m. – 39 mln. tonų. Augimą, pasak A. Latako, skatina jūrinis tranzitas, nauja okeaninė linija su Azija, trumpųjų jūrinių linijų plėtra, taip pat didėjantys suskystintųjų gamtinių dujų, statybinių medžiagų ir kitų krovinių srautai.
Šiemet Klaipėdos uosto rinkos dalis tarp Baltijos šalių uostų pasiekė 44 proc.
ELTA skelbė, kad rugpjūčio pabaigoje pasirašytu memorandumu siekiama didinti geležinkeliais vežamų krovinių apimtis, stiprinti sektoriaus konkurencingumą ir sudaryti geresnes sąlygas pramonės bei logistikos įmonėms planuoti veiklą ir investicijas.
