Jau ketvirtadienį prasidės naujas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas, kuriame varžysis 10 klubų. Lyginis komandų skaičius leis kiekvieną savaitgalį stebėti visų ekipų tarpusavio kovas.
Reguliariajame sezone komandos ir toliau žais keturių ratų sistema, o kiekvienos jų laukia po 36 rungtynes. Prieš startą išryškėja šeši klausimai, galintys tapti pagrindinėmis sezono intrigomis.
Ar „Žalgiris“ pralaimės reguliariajame sezone?
Pastaruosius dvejus metus Kauno „Žalgiris“ reguliariajame sezone pralaimėjo vos kartą per metus: praėjusį sezoną jį įveikė Panevėžio „Lietkabelis“, o prieš dvejus metus kauniečiai pralaimėjo du kartus.
Nors didžiausias „Žalgirio“ dėmesys tenka Eurolygai, šį sezoną komanda turi gerokai gilesnę sudėtį. Net taupant pagrindinius žaidėjus LKL rungtynėms būtų galima suburti itin pajėgų penketą, o rotacijoje yra 15 krepšininkų.
Teoriškai trečiasis „Žalgirio“ penketas galėtų būti sudarytas iš Maodo Lo, Dovydo Giedraičio, Deivido Sirvydžio, Edgaro Ulanovo ir Kaodirichi Akobundu-Ehiogu. LKL mastu tai būtų labai aukšto lygio penketas, o jo žaidėjams neturėtų trūkti motyvacijos įrodyti savo vertę.
Prie to prisideda ir Tomo Masiulio požiūris. Treneris jau praėjusį sezoną priminė Šarūno Jasikevičiaus laikus, todėl atsipalaidavimo iš komandos tikėtis būtų galima nebent ketvirtajame reguliariojo sezono rate, kai pirmoji vieta būtų užtikrinta.
Kas gali sulaužyti LKL lanką?
Kaune per Eurolygos rungtynes apsilankys nulaužtų lankų simboliu tapęs Shaquille’as O’Nealas, o LKL mastu tokį vaidmenį šį sezoną gali atlikti Jonas Valančiūnas.
LKL istorijoje prisiminti nulaužtus lankus nėra lengva, todėl toks įvykis būtų išskirtinis. J. Valančiūnas yra vienas realiausių kandidatų – juk į Lietuvos čempionatą ne kasdien grįžta centras, NBA praleidęs 14 sezonų.
Tarp kitų galingų aukštaūgių, galinčių patikrinti lankų tvirtumą, reikėtų paminėti „Žalgirio“ žaidėją Kaodirichi Akobundu-Ehiogu, taip pat Martyną Echodą, Artūrą Gudaitį, Ricky Lindo ir Brandoną Huntley-Hatfieldą.
Vis dėlto šiais laikais nulaužti lanką yra itin sunku, tad net J. Valančiūnui tai būtų mažai tikėtina. Tačiau galbūt būtent jis taps tuo išskirtiniu atveju, o Tauragė bus pasiruošusi priimti LKL krepšinį?
Ar „Žalgirio“ žaidėjas taps MVP?
Nors tikėtina, kad „Žalgiris“ reguliariajame sezone dominuos, jo atstovo galimybės tapti naudingiausiu lygos žaidėju nėra didelės. T. Masiulis paskirstys minutes tarp daugelio krepšininkų, todėl vienam žaidėjui surinkti išskirtinę statistiką bus sudėtinga.
Be to, istorija ne kauniečių naudai: paskutinį kartą „Žalgirio“ krepšininkas LKL MVP apdovanojimą laimėjo 2007 metais. Tuomet juo tapo legendinis Tanoka Beardas.
J. Valančiūnas šį prizą jau yra gavęs 2012 metais, tačiau dabartiniame karjeros etape vargu ar LKL aikštėje jis žais stabilias minutes.
Iš „Žalgirio“ kandidatų arčiausiai šio apdovanojimo galėtų būti Ąžuolas Tubelis. Vis dėlto geresnės galimybės prognozuojamos Vilniaus „Ryto“ žaidėjui, kuris laikomas potencialiai antrąja Lietuvos komanda.
Cassiusas Winstonas gali tapti tikra taškų mašina, tačiau nereikėtų pamiršti ir lietuvių G yčio Radzevičiaus bei A. Gudaičio, jau įrodžiusių, kad gali dominuoti LKL.
Klaipėdos „Neptūne“ praėjusio sezono MVP Arną Veličką pakeitė 2021 metų laureatas Elvaras Fridrikssonas. Jis taip pat turi argumentų kovoti dėl apdovanojimo, tačiau ryškiausiu uostamiesčio žaidėju turėtų tapti Yannickas Franke. Į šią diskusiją patektų ir geriausią savo versiją demonstruojantis M. Echodas.
Verta išskirti ir „Šiaulių“ lyderį Cedricą Hendersoną, kuris praėjusį sezoną buvo rezultatyviausias LKL žaidėjas ir šiemet gali žengti dar vieną žingsnį pirmyn.
Vis dėlto MVP titului neužtenka vien geros individualios statistikos – svarbus ir pergalingas komandos pasirodymas reguliariajame sezone. Todėl kol kas išskirti kitą aiškų favoritą nėra paprasta.
Panevėžio „Lietkabelis“ ir Utenos „Juventus“ turėtų kovoti dėl vietos ketverte, tačiau jų gretose sunku įvardyti vieną ryškų favoritą į MVP. Kitų komandų žaidėjams patekti į šią diskusiją būtų dar sudėtingiau.
Kas pateks į pirmąjį ketvertą?
Šį sezoną LKL intriga nuo pat pradžių bus didesnė dėl pakeistos Karaliaus Mindaugo taurės sistemos. Pirmasis reguliariojo sezono ratas lems, su kuo komandos susitiks KMT ketvirtfinalyje: pavyzdžiui, ketvirtoje vietoje likusi ekipa žais su penktąją vietą užėmusia komanda.
Todėl kova dėl pirmojo ketverto taps svarbi ne tik reguliariojo sezono pabaigoje, bet ir per pirmąsias devynerias rungtynes. Šiemet konkurencija dėl šių pozicijų ypač didelė.
Jei pirmąją vietą iš anksto atiduotume „Žalgiriui“, net „Rytas“ negalėtų būti visiškai tikras dėl vietos ketverte. Vilniečiai laikomi favoritais likti antri, tačiau kelionė į Kiniją ir kitų Europos turnyruose rungtyniaujančių komandų konkurencingumas gali pakeisti prognozes.
„Neptūnas“, „Lietkabelis“, „Juventus“ ir „Šiauliai“ taip pat turi ambicijų. Komandoms, nežaidžiančioms Europoje, atsiras galimybė pasinaudoti varžovų užimtumu, o sezono pradžioje netikėtų rezultatų dažnai netrūksta.
Ar sezonas praeis be trenerio atleidimo?
Apie galimus žaidėjų atleidimus kalbėti sudėtinga, nes LKL klubai per sezoną neretai pakeičia didelę dalį sudėties. Daugiau klausimų kyla dėl trenerių. Jei T. Masiulio ateitį pirmiausia lems rezultatai Eurolygoje, likę devyni strategai savo vertę turės įrodinėti LKL.
Ramybės daugiausia gali turėti Nenadas Čanakas. „Lietkabelio“ istorija rodo, kad klubas su serbu eina iki galo. Prie debiutantės „Tauragės“ vairo stojęs Tomas Rinkevičius taip pat gali jaustis saugiau, nes klubas jam patikėjo vadovauti komandai.
„Šiauliai“ stipriai pasitiki Dariumi Songaila ir, tikėtina, suteiktų jam laiko net sunkesniais etapais. Kitų trenerių situacijos kelia daugiau klausimų.
Nedas Pacevičius, vos pradėjęs darbą „Ryte“, iš karto susidūrė su klubo atsakomybe ir lūkesčiais.
Laimonas Eglinskas po praėjusio sezono rezultatų kartelę Utenoje iškėlė aukštai. „Juventus“ surinko stipriausią sudėtį klubo istorijoje, todėl šis sezonas parodys, ar treneris gali priartėti prie Lietuvos strategų elito. Komandos tikslas – mažiausiai ketvirta vieta, o bet koks kitas rezultatas didintų spaudimą treneriui.
Gediminas Petrauskas pernai medaliu nuramino Klaipėdą, tačiau šiemet viską teks įrodinėti iš naujo. Pagal biudžetą ir sudėtį „Neptūnas“ šį sezoną atrodo aiškiai trečia komanda, todėl lūkesčiai bus dideli.
Paulius Malašauskas ir Evaldas Beržininkaitis yra naujokai savo pozicijose, o Lietuvos klubų istorija rodo, kad kantrybės treneriams kartais pritrūksta.
Stepono Babrausko padėtis kiek kitokia – praėjusį sezoną situaciją Jonavoje stabilizavęs buvęs krepšininkas turi sutartį iki 2028 metų. Tikėjimas treneriu, regis, išlieka, tačiau geriausiai jį patikrins pralaimėjimai. „Hipocredit“ sudėtis kelia nemažai klausimų, o prasidėjus nesėkmių serijai ilgalaikės sutartys ne visada tampa apsauga.
Prieš sezoną atrodo įmanoma išvengti trenerių atleidimų, tačiau „medaus mėnuo“ greitai baigiasi, o pralaimėjimų seriją išgyventi būna sunku. Sezonas, kuriame neatsistatydintų ir nebūtų atleistas nė vienas treneris, būtų sensacija.
Kas liks paskutinėje vietoje?
Šį sezoną dešimties komandų turnyre vėl bus kalbama ir apie teorinę galimybę, kad NKL čempionas pakeistų paskutinėje vietoje likusią LKL komandą. Nors taip dažniausiai nenutinka, situaciją gali išjudinti neslopstančios kalbos apie galimą areną Marijampolėje.
LKL ekipos šiemet aiškiai pasiskirsto į dvi grupes: šešios rungtyniauja Europos turnyruose, o likusios keturios – „Tauragė“, „Gargždai“, „Hipocredit“ ir Kėdainių „Nevėžis“ – Europoje nežais.
Saugiausiai atrodo LKL debiutantės „Tauragės“ padėtis. Klubas rinkosi logiškus sprendimus, todėl būtų netikėta, jei būtent jis užimtų paskutinę vietą.
Kitų komandų situacija gerokai neaiškesnė. Kiekviena turi argumentų tiek išlikti, tiek finišuoti dugne, todėl laukia įdomi kova, kurios pastaraisiais metais trūko. Anksčiau čempionate rungtyniaudavo devynios komandos arba paskutinę vietą užimdavo merdintys klubai, tokie kaip Mažeikių ar Gargždų ekipos.
