Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai (LNSA) dar vieną olimpinį ciklą vadovaus Remigijus Arlauskas. Į asociacijos valdybą taip pat išrinkti trys viceprezidentai – Algis Drūsys, Antanas Gaidamavičius ir po pertraukos į ją sugrįžęs Stanislavas Sabaliauskas.
Generalinio sekretoriaus pareigas ir toliau eis Mindaugas Banelis. Valdyboje liks Artūras Bikulč, o jos nare pirmą kartą tapo moteris – olimpinė kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė.
Valdyba išrinkta praėjusią savaitę Vilniuje, viešbutyje „Comfort“, vykusiame LNSA visuotiniame narių susirinkime. Po jo surengtame pirmajame naujosios valdybos posėdyje ir buvo išrinktas asociacijos prezidentas.
Verslininkas ir buvęs orientacininkas R. Arlauskas LNSA vadovavo 2010–2014 m. Į prezidento pareigas jis sugrįžo 2018 m., o 2022 m. buvo perrinktas.
R. Arlauskas teigė vertinantis LNSA narių pasitikėjimą juo ir jo komanda. Jis pabrėžė, kad prie jos prisijungė olimpietė I. Januškevičiūtė, o S. Sabaliauskas, asociacijos generaliniu sekretoriumi dirbęs 2018–2022 m., grįžo į valdybą.
Numatyta, kad viceprezidentai pasiskirstys kuruojamas sritis: A. Drūsys daugiausia dėmesio skirs lygumų slidinėjimui, A. Gaidamavičius bus atsakingas už snieglenčių ir akrobatinį slidinėjimą, o S. Sabaliauskas kuruos visų disciplinų, įskaitant slidinėjimo alpinizmą, plėtrą. Atskirų disciplinų LNSA komitetų sudėtis kol kas nesikeis.
Buvęs valdybos narys ir ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Ričardas Panavas tapo pirmuoju LNSA garbės nariu.
Vienas pirmųjų naujosios valdybos darbų bus aštuonerių metų asociacijos strategijos parengimas. Ji apims du artimiausius olimpinius ciklus, o patvirtinti ją planuojama po mėnesio vyksiančiame kitame visuotiniame narių susirinkime.
Pasak LNSA vadovo, artimiausias prioritetas – pasirengimas 2030 m. Prancūzijos Alpėse vyksiančioms olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms. Strategijoje taip pat ketinama įtvirtinti tikslą iškovoti olimpinį arba paralimpinį medalį.
Lietuvos laukia ir keli svarbūs tarptautiniai renginiai. 2028 m. birželio 27–liepos 2 d. Vilniuje vyks pirmasis Baltijos šalyse Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kongresas. Į jį turėtų atvykti apie 450 delegatų ir svečių iš beveik pusantro šimto šalių. Tai bus didžiausias pasaulinės sporto organizacijos pagrindinės valdymo institucijos susirinkimas, kada nors patikėtas Lietuvai.
FIS yra didžiausia pasaulyje žiemos sporto federacija. Ji kuruoja šešias olimpines sporto šakas: akrobatinį, kalnų ir lygumų slidinėjimą, snieglenčių sportą, šiaurės dvikovę bei šuolius su slidėmis. Federacijos veiklos srityje taip pat yra trys paralimpinės šakos – kalnų ir lygumų slidinėjimas bei snieglenčių sportas. Tarptautinis paralimpinis komitetas FIS patikėjo ir parabiatlono priežiūrą, tačiau pagal FIS susitarimą su Tarptautine biatlono sąjunga šio sporto reikalais rūpinasi pastaroji organizacija.
Prieš FIS kongresą Lietuvoje bus surengta Skandinavijos ir Baltijos šalių konferencija. Joje planuojama aptarti lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis ir šiaurės dvikovės padėtį bei plėtrą regione, kuriam priskiriamos ir Airija, Didžioji Britanija bei Islandija.
Jau 2027 m. birželį Lietuvoje numatoma Pasaulinės snieglenčių federacijos (WSF) generalinės asamblėjos sesija.
Dar vienas renginys šių metų pabaigoje vyks Druskininkuose – čia planuojama Mažų besivystančių slidinėjimo šalių (SES) asociacijos snieglenčių ir akrobatinio slidinėjimo stovykla bei SES taurės varžybos. Lietuvoje taip pat kasmet rengiamos kalnų ir lygumų slidinėjimo, snieglenčių bei akrobatinio slidinėjimo FIS varžybos.
Apžvelgdamas ankstesnės kadencijos rezultatus, R. Arlauskas išskyrė išlaikytą olimpinį stabilumą. Šių metų Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo šeši sportininkai – keturi lygumų ir du kalnų slidininkai.
Kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu po 32 metų pertraukos į paralimpines žiemos žaidynes buvo deleguotas Lietuvos atstovas – snieglentininkas Rapolas Micevičius.
Tarp svarbiausių laimėjimų taip pat paminėtas kalnų slidininko Andrejaus Drukarovo 2023 m. pasaulinėje universiadoje iškovotas medalis. Jis tapo tik ketvirtuoju Lietuvos žiemos universiados medalininku ir pirmuoju tokį apdovanojimą pelniusiu kalnų slidininku. Be to, praėjusiais metais A. Drukarovas laimėjo Europos taurės etapą.
LNSA vadovas atkreipė dėmesį ir į akrobatinio slidinėjimo atstovo Pijaus Baniulio progresą. Sportininkas jaunimo olimpinėse žaidynėse užėmė 11-ąją vietą, o praėjusį sezoną debiutavo Pasaulio taurėje.
Akrobatiniam slidinėjimui priskiriamo kalnų slidinėjimo kroso pasaulio čempionate 2023 m. dalyvavo buvęs kalnų slidininkas olimpietis Rokas Zaveckas. Šį sezoną jis sėkmingai pradėjo Australijos ir Naujosios Zelandijos taurės varžybose. Pagrindinis jo tikslas – įvykdyti normatyvą ir startuoti 2027 m. pasaulio čempionate.
Naujoji LNSA valdyba ketina stiprinti ir paralimpinio sporto kryptį. Asociacija norėtų plėtoti ne tik paralimpinį snieglenčių sportą, bet ir lygumų slidinėjimą. Apie tai per paralimpines žaidynes buvo kalbėtasi su Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi. LNSA sieks, kad jos komitetai paralimpinį sportą įtrauktų į veiklos planus ir strategiją.
LNSA yra nevyriausybinė sporto organizacija, besirūpinanti slidinėjimo ir snieglenčių sporto plėtra Lietuvoje. Ji vienija šias sporto šakas vystančias kūno kultūros ir sporto organizacijas, klubus, sportininkus, sportuotojus bei rėmėjus, koordinuoja savo narių veiklą ir atstovauja jų interesams.
Asociacija taip pat dalyvauja panašius tikslus turinčių Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veikloje. Kaip sporto federacija, LNSA vienija ir atstovauja FIS veiklos srityje esančių sporto disciplinų organizacijoms bei Tarptautinei slidinėjimo alpinizmo federacijai (ISMF).
