Pranešimai apie magnetines audras neretai perspėja, kad jų metu gali svyruoti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas ar padidėti infarkto bei insulto tikimybė. Tačiau klinikinė praktika tokio scenarijaus nepatvirtina: magnetinių audrų laikotarpiais ryškaus pacientų srauto augimo nepastebima, o mokslinių duomenų, tiesiogiai susiejančių geomagnetinį aktyvumą su ūmiais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, kol kas nepakanka.
Specialistai ragina pajutus neįprastus simptomus remtis ne prognozėmis ar antraštėmis, o realia savo sveikatos būkle.
BTA duomenimis, nuo 2023-iųjų pradžios iki 2026-ųjų vidurio užregistruota daugiau kaip 2,7 tūkst. sveikatos draudimo atvejų, susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu, arba hipertenzija. Dar daugiau kaip 900 atvejų buvo susiję su kitais širdies ritmo sutrikimais. Nuolat fiksuojami negalavimai rodo, kad jie nėra būdingi tik vienam sezonui ar konkrečiam laikotarpiui.
BTA draudimo Asmens draudimo produktų vadovas Gediminas Bulenokas pabrėžia, kad draudimo statistika leidžia įvertinti su kraujospūdžiu ir širdies ritmu susijusių sutrikimų mastą, tačiau neatskleidžia jų priežasčių. Todėl magnetines audras automatiškai laikyti šių negalavimų priežastimi, jo teigimu, yra vis dar paplitęs sveikatos mitas. Vien simptomų sutapimas su geomagnetinio aktyvumo prognozėmis nėra pakankamas pagrindas išvadoms – žmogaus būklę turėtų įvertinti gydytojai.
Magnetinės audros nelaikomos pagrindiniu rizikos veiksniu
„Affidea Lietuva“ gydytoja kardiologė Gabrielė Žebrauskaitė-Keblikienė sako, kad magnetinių audrų metu didesnio pacientų skaičiaus nepastebi. Vis dėlto tokiomis dienomis žmonės dažniau stebi savo savijautą ir įprastus kūno pojūčius sieja su geomagnetiniu aktyvumu.
Pacientai dažniausiai pasakoja apie padidėjusį arterinį kraujospūdį, silpnumą, širdies permušimus, galvos skausmą ar svaigimą. Tačiau šie simptomai nėra specifiniai – juos gali lemti stresas, miego trūkumas, oro temperatūros kaita, dehidratacija ar gretutinės ligos.
Gydytojos teigimu, šiuo metu turimų tyrimų nepakanka įrodyti, kad magnetinės audros reikšmingai didina miokardo infarkto, insulto ar kitų ūmių širdies ir kraujagyslių sutrikimų dažnį. Stebimieji tyrimai gali parodyti, kad du reiškiniai įvyko tuo pačiu metu, tačiau tai savaime neįrodo priežastinio ryšio. Magnetinės audros nėra įtrauktos į tarptautines kardiologijos gaires kaip pripažintas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Daug didesnę įtaką infarkto ir insulto rizikai daro arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas, lėtinis stresas, prieširdžių virpėjimas ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos.
Kardiologė pataria kontroliuoti šiuos rizikos veiksnius, vartoti gydytojo paskirtus vaistus, o atsiradus skausmui krūtinėje, naujam dusuliui, nekontroliuojamai padidėjus kraujospūdžiui ar sutrikus širdies ritmui kreiptis į gydymo įstaigą.
Užuot spėliojus, reikėtų pasitikrinti
Draudimo bendrovės praktikoje žmonės dėl širdies ir kraujagyslių sveikatos dažniausiai kreipiasi pajutę krūtinės skausmą, dusulį, širdies ritmo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį ar neįprastą nuovargį. Vis daugiau klientų specialistų pagalbos ieško ir profilaktiškai, dar nepasireiškus aiškiems ligos simptomams.
BTA neseniai sveikatos draudimą pasiūlė ir fiziniams asmenims. Iki tol tokia apsauga dažniausiai rūpinosi darbdaviai. Pasirinkę šią paslaugą žmonės gali greičiau gauti specialistų konsultacijas gyvai arba nuotoliniu būdu, atlikti paskirtus tyrimus ir pasirinkti gydymo įstaigą.
G. Bulenokas teigia, kad viena dažniausių klaidų yra tikėtis, jog simptomai praeis savaime, arba sveikata susirūpinti tik atsiradus negalavimams. Greitesnė specialisto konsultacija ir paskirti tyrimai leidžia laiku įvertinti būklę, o reguliarūs patikrinimai padeda anksčiau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
