2025 m. žurnale Journal of Affective Disorders paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė, kurioje išanalizuoti daugiau nei 700 000 žmonių duomenys iš 92 perspektyvinių kohortinių ir 21 atsitiktinių imčių tyrimo. Jos autoriai padarė atsargią išvadą: įrodymų, kad mitybos kokybė nulemia depresijos riziką ar jos eigą, patikimumas yra labai žemas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad maistas neturi jokio ryšio su savijauta. Tyrimai rodo, kad šis ryšys yra sudėtingas ir priklauso nuo to, ko tiksliai klausiama bei kaip vertinama depresija.
Ilgalaikiuose stebėjimuose sveikesnę, taip pat Viduržemio jūros regiono tipo mitybą pasirinkę žmonės vėliau rečiau nurodė prislėgtą nuotaiką. Nors sąsaja buvo nedidelė, ji buvo pastebima. Tačiau ji išnyko tada, kai depresija buvo nustatyta gydytojo, o ne įvertinta pagal pačių žmonių nurodomą savijautą. Vienas galimų paaiškinimų – prastėjant nuotaikai žmonės gali pradėti prasčiau maitintis. Todėl ne visada aišku, kas yra priežastis, o kas – pasekmė.
Apie ką mokslas turi daugiausia duomenų
Iš įvairių maistinių medžiagų plačiausiai ištirtos omega-3 riebalų rūgštys. Kohortiniuose tyrimuose bendras maždaug 0,5–1 g omega-3 suvartojimas per dieną siejamas su retesne depresija. Ryškesnė ir su doze susijusi sąsaja nustatyta kalbant apie pogimdyminę depresiją: žuvies arba DHA ir EPA vartojimas siejamas su mažesne simptomų rizika. Tai viena iš nedaugelio šios srities sąsajų, turinčių biologiškai pagrįstą paaiškinimą – nėštumo ir žindymo laikotarpiu gali sumažėti omega-3 atsargos.
Vienas paprastas būdas padidinti omega-3 kiekį racione – planuoti bent dvi žuvies dienas per savaitę, iš kurių bent viena būtų skirta riebiai žuviai. Tai nėra stebuklingas gydymas, tačiau gali būti nesudėtingas mitybos pakeitimas.
Žmonių, kuriems diagnozuota depresija, kraujyje vidutiniškai nustatoma mažesnė cinko koncentracija. Taip pat esama duomenų, kad cinko papildai daliai pacientų gali sustiprinti antidepresantų poveikį. Vis dėlto toks vartojimas turėtų būti derinamas su gydytoju, o ne pradedamas savarankiškai.
Su depresija taip pat siejamas B grupės vitaminų, vitamino D ir magnio trūkumas. Tačiau dauguma šių duomenų gauti atliekant vienkartinius tyrimus. Jie gali parodyti ryšį, bet neatsako, ar maistinės medžiagos trūkumas prisideda prie depresijos, ar depresija keičia mitybą ir organizmo būklę.
Žarnyno mikrobiomo reikšmė depresijai kol kas išlieka ankstyva tyrimų kryptis. Šioje srityje hipotezių daugiau nei tvirtai nusistovėjusių žinių, todėl mikrobiomas dar neturėtų būti laikomas gydymo pagrindu.
Kaip susidaro užburtas ratas
Psichikos sveikatos sutrikimus praktikoje dažnai lydi pakitęs valgymo elgesys arba sudėtingas santykis su kūnu ir maistu. Apatija, nusivylimas savimi ir motyvacijos stoka gali paveikti ir kasdienę savipriežiūrą, įskaitant mitybą.
Tuomet gali susiformuoti užburtas ratas: žmogus ima manyti, kad maistas jo savijautai neturi reikšmės, todėl valgo atsainiai. Prastesnė mityba savo ruožtu gali palaikyti nuovargį, apatiją ir blogą nuotaiką – būtent tuos simptomus, dėl kurių žmogui iš pradžių sunku imtis pokyčių.
Mityba – tik viena bendro gydymo dalis
Iš nefarmakologinių depresijos gydymo būdų daugiausia įrodymų ir didžiausią poveikį turi psichoterapija. Mityba šiuo atveju nėra savarankiškas gydymas. Ji gali būti prasminga kaip platesnės pagalbos dalis.
Gydytojas ar psichiatras įvertina būklę ir prireikus parenka farmakoterapiją, psichoterapeutas dirba su pagrindinėmis problemos priežastimis, o gyvensenos medicinos ar mitybos specialistas gali padėti keisti kasdienius įpročius, stiprinti motyvaciją ir, kai tam yra pagrindas, pasirinkti papildus.
Taigi atsakymas į klausimą, ar „nesveikame kūne – nesveika siela“, nėra vienareikšmis. Jis priklauso nuo to, ar kalbame apie depresijos prevenciją, ar jau esančių simptomų palengvinimą, ar nuotaika vertinama pagal savistabos klausimyną, ar remiamasi gydytojo diagnoze. Svarbu ir tai, ar kalbama apie konkrečias, geriau ištirtas maistines medžiagas, ar apie bendrą sveikos mitybos idėją.
Mityba nėra stebuklingas sprendimas ir negali pakeisti gydymo. Tačiau įtraukta į kompleksinę priežiūrą ji gali tapti svarbia pagalbos dalimi, padedančia grįžti prie geresnės savijautos.
Molero, P., De Lorenzi, F., Gędek, A., Strater, C., Popescu, E., Ortuño, F., Van Der Does, W., Martínez-González, M. A., & Molendijk, M. L. (2025). Diet quality and depression risk: A systematic review and meta-analysis of prospective studies. Journal of Affective Disorders. https://doi.org/10.1016/j.jad.2025.03.162
Zielińska, M., Łuszczki, E., & Dereń, K. (2023). Dietary Nutrient Deficiencies and Risk of Depression (Review Article 2018–2023). Nutrients. PMCID: PMC10255717
