Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose, kaip teigiama, galėjo būti užfiksuotas Lietuvoje naktį numušto drono momentas. Vis dėlto portalas tv3.lt negali patvirtinti, kad įraše iš tiesų matomas naktį iš pirmadienio į antradienį sunaikintas dronas. Tinkle plinta ir daugiau panašių vaizdų.
Baltarusija apie droną Lietuvos neįspėjo
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigė, kad Baltarusija Lietuvos neinformavo apie iš jos pusės į šalies oro erdvę įskridusį droną. Anot jo, pastaruoju metu iš Minsko apskritai negaunama įspėjimų apie tokius atvejus.
D. Matulionis „Žinių radijui“ sakė, kad šiuo metu dar nėra aišku, koks tai buvo dronas. Kariuomenė ir Karo policijos ekspertai vertina, ar objektas galėjo būti rusiškas, ar priklausė kitam tipui.
Prezidento patarėjas svarstė, kad į Lietuvos teritoriją galėjo įskristi iš kurso nukrypęs Rusijos arba Ukrainos dronas, tačiau pabrėžė, jog tiksliai atsakyti kol kas negalima.
Jis palankiai įvertino kariuomenės ir NATO oro policijos misiją vykdančių Italijos naikintuvų reakciją. Pasak jo, droną sunaikino Lietuvos kariuomenė ir Italijos naikintuvai.
Pripažįsta, kad trūksta ir aptikimo, ir perspėjimo pajėgumų
Kalbėdamas apie šalies pasirengimą reaguoti į oro erdvės pažeidimus, D. Matulionis pripažino, kad problemų tebėra tiek aptinkant tokius objektus, tiek perspėjant gyventojus. Vis dėlto, jo teigimu, sistema palaipsniui gerėja, o aptikimo pajėgumai didėja.
Taip pat trumpėja laikas nuo galimos grėsmės nustatymo iki pranešimo gyventojams. Patarėjas teigė, kad situacija gerėja, tačiau sekmadienio atvejis parodė, jog nesklandumų dar pasitaiko. Jo vertinimu, sistemą būtina kuo greičiau ir tiksliau sutvarkyti, kad ateityje reakcija būtų tinkama.
D. Matulionis pabrėžė, kad tai, jog objektą pirmiau galėjo pastebėti gyventojai, o ne kariuomenė, savaime nerodo esminės problemos. Radarai objektus fiksuoja, tačiau perspėjimas nėra siunčiamas automatiškai: pirmiausia turi būti įvertinti nustatyti kriterijai ir priimtas sprendimas. Anot jo, tokiose situacijose svarbios minutės.
Negali patvirtinti, kad kitas objektas pasiekė Kaliningradą
Prezidento patarėjas taip pat negalėjo patvirtinti, kad sekmadienį Lietuvos oro erdvėje pastebėtas kitas objektas vėliau kirto sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi. Jo teigimu, nebuvo iki galo aišku, kad objektas skrido Kaliningrado kryptimi, todėl nėra pagrindo patvirtinti, jog jis sieną iš tiesų kirto.
D. Matulionis sakė, kad tuo atveju, jei panašioje situacijoje būtų nustatyta, jog dronas skrenda Rusijos ar Baltarusijos link, Lietuvos prioritetas turėtų būti jį sunaikinti dar šalies teritorijoje. Taip būtų siekiama apsaugoti gyventojus ir išvengti santykių su kaimyninėmis valstybėmis eskalacijos.
Oro pavojus skelbtas Vilniaus ir Kauno apskrityse
ELTA primena, kad antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Jis atšauktas objektą sunaikinus NATO naikintuvui.
Iš pradžių buvo skelbiama, kad dronas galėjo būti sunaikintas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu. Vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Kiek po vidurnakčio Lietuvos kariuomenė mobiliaisiais pranešimais pirmiausia Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų gyventojus, o vėliau ir Kauno apskrities gyventojus paragino nedelsiant eiti į priedangas arba kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių nurodymų.
Dėl galimo oro pavojaus keli skrydžiai į Vilniaus oro uostą vėlavo nežymiai.
Rusijai stiprinant agresiją prieš Ukrainą, valstybės vadovas pabrėžė, kad toks pasirengimas regionui yra gyvybiškai svarbus, o Lietuva savo oro erdvę gins kartu su NATO sąjungininkais.
ELTA primena, kad anksčiau, rugsėjo 13 d., oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone ir Elektrėnų rajone. Lietuvos kariuomenė tuomet gyventojų perspėjimą grindė radarų atžymomis, turėjusiomis bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Vėliau NATO oro policijos misijos naikintuvai nustatė, kad tai buvo paukščių būrys. „Geltonas“ galimo pavojaus statusas truko apie 38 minutes.
Anksčiau, birželio 13 d., oro pavojus paskelbtas Vilniaus apskrityje. Iš pradžių kariuomenė nurodė stebėjusi radaro atžymą, panašią į bepiločio orlaivio požymius, tačiau NKVC vėliau pranešė, kad objektas identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Gegužės 21 d. oro pavojus buvo paskelbtas Utenos apskrityje, kai pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus. Dieną anksčiau Vilniaus apskrityje skelbtas oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis – tai buvo pirmasis toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Lietuvos kariuomenė aiškina, kad statusas „Geltona“ reiškia tikėtiną, bet dar nevykstančią ataką. Tokiu atveju gyventojai turi numatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
Statusas „Raudona“ reiškia tiesioginę grėsmę gyvybei ar saugumui ir ekstremalią situaciją, todėl būtina nedelsiant slėptis, evakuotis ar vykdyti kitus nurodymus bei sekti LRT informaciją. „Balta“ reiškia, kad pavojaus nėra ir galima palikti priedangas ar saugias patalpas, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs bei sekti informaciją.
Panašių incidentų pastaruoju metu užfiksuota ir kitose Baltijos šalyse.
