Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas bent kartą gyvenime yra vartojęs narkotikų. Tai rodo naujausias Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas tyrimas. Dažniausiai žmonės renkasi kanapes – jas yra išbandęs kas penktas šalies gyventojas.
Per penkerius metus beveik dvigubai padidėjo ir elektroninių cigarečių vartojimas. Tuo metu nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat išlieka problema: 11 proc. gyventojų bent kartą per savaitę per vieną progą išgeria šešis ar daugiau alkoholinių gėrimų.
Specialistai pabrėžia, kad psichoaktyviąsias medžiagas žmonės dažniausiai išbando jaunystėje. Juos skatina smalsumas, noras apsvaigti, atsipalaiduoti arba pritapti prie aplinkinių. Tačiau rinkoje daugėja sintetinių medžiagų, kurių sudėties vartotojai dažnai nežino. Kai kuriais atvejais mirtinai apsinuodyti gali pakakti vos vieno įtraukimo.
Rugsėjį studentai grįžta į paskaitas, pertraukų metu buriasi ir bendrauja. Vadybą anglų kalba studijuojantis ukrainietis Zakharas pasakojo pradėjęs rūkyti norėdamas lengviau susipažinti su kitais.
Jo teigimu, norint su bendramoksliais suartėti tenka daugiau bendrauti, o rūkymas tampa viena iš bendros veiklos formų. Dabar, pasak studento, rūkyti jam tiesiog patinka. Jis taip pat pastebi, kad aplink jį rūko maždaug kas antras žmogus.
Žalingi įpročiai Lietuvoje plinta vis sparčiau
2021 metais narkotikų bent kartą gyvenime buvo bandę 14 proc. gyventojų, o dabar šis rodiklis pasiekė 25 proc. Bendrą rezultatą didina vyrai – moterys narkotikus vartoja maždaug trečdaliu rečiau.
Dažniausiai pirmą kartą psichoaktyviosios medžiagos išbandomos 16–25 metų amžiaus laikotarpiu. Populiariausios išlieka kanapės: jas yra vartojęs kas penktas Lietuvos gyventojas.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė teigė, kad Lietuva nėra izoliuota nuo pasaulinių ir Europos rinkų tendencijų, todėl čia atsispindi ir kitose šalyse vykstantys pokyčiai.
Per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes vartojo beveik 15 proc. gyventojų. Tyrimo dalyvių dažniausiai nurodyta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis buvo smalsumas – ją įvardijo beveik 43 proc. apklaustųjų. Dar 28 proc. teigė norėję apsvaigti arba atsipalaiduoti, o maždaug 15 proc. medžiagas išbandė siekdami pritapti.
Viena studentė pasakojo, kad dažnai viskas prasideda iš smalsumo, kai žmogus mato tai darančius aplinkinius ir nori sužinoti, kokį poveikį ar pojūtį tai sukelia.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento patarėja Rasa Povilanskienė įspėjo, kad rinkoje daugėja sintetinių kanabinoidų – medžiagų, imituojančių kanapių poveikį. Taip pat plinta kristalai, kristė ir katinonai, kurie gali būti ištirpinami elektroninių cigarečių skysčiuose. Pasak jos, vieno tokio mišinio įtraukimo gali pakakti, kad žmogus mirtinai apsinuodytų.
Nors bendras alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, nesaikingai geriančių žmonių daugėja. Bent kartą per savaitę šešis ar daugiau gėrimų vienu metu išgeria 11 proc. gyventojų.
Vyriausioji specialistė Aura Rutkauskė aiškino, kad šešios 200 ml taurės alaus jau viršija saikingą kiekį. Toks pat pavyzdys – šešios 100 ml taurės vyno, o kai kurie žmonės per vieną vakarą išgeria visą vyno butelį.
Toksikologai susiduria su vis pavojingesniais apsinuodijimais
Toksikologams beveik kasdien tenka gydyti 20–40 metų pacientus, apsinuodijusius įvairiomis medžiagomis. Jiems pasireiškia pykinimas, vėmimas ir haliucinacijos.
Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė pasakojo, kad pacientai gali jausti itin stiprų širdies plakimą, manyti, jog tuoj mirs, patirti įvairių kūno vietų tirpimą. Tokie apsinuodijimai gali baigtis ir širdies sustojimu.
Specialistų duomenimis, kasmet atsiranda maždaug 50 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Be to, viename produkte gali būti aptinkamos trys, keturios ar net penkios skirtingos medžiagos.
Šiems junginiams dažnai nėra priešnuodžio, todėl medikai negali sustabdyti jų poveikio. Jie gali tik padėti pacientui išlaukti, kol medžiagos nustos veikti.
Kontrolę apsunkina tai, kad Europoje nėra vienodų tokių medžiagų reguliavimo taisyklių. Be to, narkotikų įsigijimas vis dažniau persikelia į internetą ir įvairias programėles.
Rasa Povilanskienė teigė, kad pirkėjui nebereikia susitikti su pardavėju: pakanka parašyti, ko norima, gauti koordinates ir atsiimti siuntą vadinamajame „dead drop“ taške.
