Naujas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiai keičiasi. Alkoholio vartojimas bendroje populiacijoje mažėja, tačiau narkotines ar psichotropines medžiagas bent kartą gyvenime jau yra bandęs beveik kas ketvirtas 15–64 metų amžiaus žmogus. Tuo metu tabako gaminių vartojimas taip pat didėja.
Šiuos duomenis laidoje aptarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė, psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis bei tyrimą atlikusio Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė.
Tyrimas parodė skirtingas tendencijas
Pasak R. Povilanskienės, tyrimo rezultatai nėra vienareikšmiai. Kai kurios tendencijos teikia pagrindo džiaugtis, tačiau dėl kitų reikėtų susirūpinti ir imtis papildomų pastangų.
Alkoholio vartojimas tarp gyventojų mažėja. Tačiau vertinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą pagal tai, kiek žmonių jas yra išbandę bent kartą gyvenime, matomas ryškus augimas. Tabako gaminių vartojimas taip pat didėja.
Per kelerius metus rodiklis išaugo 10 procentinių punktų
Didžiausias pokytis užfiksuotas tarp žmonių, nurodžiusių, kad bent kartą gyvenime vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokių gyventojų dalis padidėjo nuo 14 iki 24 proc., arba 10 procentinių punktų.
R. Povilanskienės teigimu, tai reiškia, kad daugėja žmonių, įskaitant jaunus asmenis, kurie pabando vienokių ar kitokių narkotikų. Vis dėlto kitų laikotarpių rodikliai augo ne taip smarkiai: per pastaruosius 12 mėnesių ar 30 dienų vartojusių žmonių dalis padidėjo, tačiau neženkliai.
Tyrimo atstovė pabrėžė, kad vienkartinis ar keli bandymai nebūtinai reiškia tolesnį vartojimą. Didžioji dalis žmonių, kurie narkotikus išbando, jų kasdienybėje toliau nevartoja. Todėl, jos manymu, reikėtų vertinti ne vieną rodiklį atskirai, o visus tyrimo duomenis kartu.
Dažniausiai apklaustieji kaip bandymo priežastį nurodė smalsumą ir norą viską išmėginti. Ypač dažnai tokį atsakymą pateikė jauni žmonės. Kita dažna priežastis – noras atsipalaiduoti.
Psichoterapeutas paaiškino, kaip formuojasi priklausomybė
G. Navaitis atkreipė dėmesį, kad vienkartinis medžiagos pavartojimas savaime dar nereiškia priklausomybės. Jo teigimu, priklausomybės formavimasis gali prasidėti nuo atsitiktinio vartojimo, vėliau pereiti į psichologinę priklausomybę, įprotį ir galiausiai fizinę priklausomybę.
Šį procesą psichologas iliustravo kavos pavyzdžiu. Vaikui pirmasis kavos paragavimas gali būti atsitiktinis ir nemalonus, todėl jis jos nebesinori. Vėliau suaugęs žmogus gali pradėti gerti kavą dėl aplinkos – pavyzdžiui, norėdamas pabendrauti su kolegomis, kurie tuo metu visi geria kavą. Dar vėliau kavos gėrimas gali tapti įpročiu, o teiginys, kad be rytinės kavos žmogus negali dirbti, jau iliustruoja fizinę priklausomybę.
G. Navaitis pabrėžė, kad kavoje taip pat yra kofeino, tačiau jos sukeliama priklausomybė paprastai nelaikoma tokia grėsminga kaip kitų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis. Vis dėlto, jo manymu, svarbu suprasti, kaip žmogus nueina priklausomybės kelią: vieni jį įveikia greitai, o kiti po bandymo nusprendžia daugiau nevartoti.
Psichoterapeutas taip pat teigė, kad vertinant priklausomybę svarbu kalbėti ne tik apie pačias medžiagas, bet ir apie žmogaus asmenybės ypatumus.
Jis pateikė ir rūkymo metimo programoje dalyvavusių žmonių tyrimo pavyzdį. Maždaug 500 dalyvių buvo pasiūlyta cigaretė. Iš tų, kurie jos atsisakė ir sakė „aš nerūkau“, rūkyti metė du trečdaliai. Tarp žmonių, kurie teigė kovojantys su rūkymu ar metantys rūkyti, tokių buvo tik trečdalis.
G. Navaičio vertinimu, didelis narkotines medžiagas vartojusių žmonių skaičius gali rodyti emocinį nebrandumą, jausmų slopinimą, norą, kad problemas spręstų kiti, ir kitus asmenybės sunkumus.
Politikai ragina stiprinti kontrolę ir švietimą
J. Sejonienė teigė, kad 10 procentinių punktų šuolis būtų rimtas signalas peržiūrėti dabartinę narkotikų politiką, ypač jeigu ši tendencija išliks ir kitais metais. Jos manymu, tikėtina, kad narkotinių medžiagų vartojimas ir toliau augs.
Narkotinės medžiagos, skirtingai nei alkoholis ar tabakas, yra nelegalios. Todėl svarbu užkirsti kelią jų patekimui į Lietuvą ir mažinti galimybes gyventojams jų įsigyti internetu ar tiesioginės prekybos metu.
Seimo narė taip pat išskyrė visuomenės švietimo reikšmę. Jos teigimu, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra ne tik politikos formuotojas, bet ir jos įgyvendintojas, todėl departamento rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų būtų svarbios.
Kadangi narkotinės medžiagos jau yra draudžiamos, papildomas jų reguliavimas įstatymais būtų sudėtingas. Todėl, J. Sejonienės vertinimu, būtina stiprinti neįstatymines priemones, griežtesnę ir atsakingesnę kontrolę bei visuomenės švietimą.
