Vilniaus apygardos teisme pirmadienį bus nagrinėjami vaizdo įrašai byloje dėl į užsienį siųstų padegamųjų siuntų. Posėdyje taip pat bus klausomasi byloje esančių garso įrašų.
Kaip skelbė BNS, kaltinimai dėl per DHL ir DPD siuntų tarnybas į užsienį išsiųstų padegamųjų užtaisų pareikšti Lietuvos piliečiui Aleksandrui Šuranovui, Ukrainos piliečiams Vadymui Borsukui ir Vasilijui Kovačui, dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę turinčiam Daniilui Jenciui bei Rusijos piliečiui Eldarui Salmanovui.
Jie kaltinami teroro akto įvykdymu ir dalyvavimu organizuotos teroristinės grupės, kurios paskirtis – vykdyti teroristinius nusikaltimus, veikloje. Kaltinamųjų amžius – nuo 23 iki 69 metų.
Keturi siuntiniai iš Lietuvos
2024 metų liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai.
Du iš jų oro transportu pasiekė rūšiavimo centrą Vokietijoje, iš kur turėjo būti gabenami toliau. Vienas siuntinys užsidegė Leipcigo oro uoste prieš pat pakraunant jį į lėktuvą, o kitas – sandėlyje Jungtinėje Karalystėje.
Į Lenkiją gabentas siuntinys užsiliepsnojo jį vežusiame vilkike. Ketvirtasis, DPD krovininiu sausumos transportu vežtas siuntinys, dėl įtaiso gedimo neužsidegė ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus, aptiktas užtaiso mechanizmas ir įvertintas jo keliamas pavojus.
Kaltinimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kilęs gaisras padarė beveik 400 tūkst. eurų žalą. Vokietijoje nuostoliai siekė 126 tūkst. eurų, o Lenkijoje – beveik 62 tūkst. eurų.
Pareigūnų teigimu, byloje nurodyti asmenys buvo vykdytojai ir tarpininkai, o nusikaltimų organizatoriai, esantys Rusijoje, šiuo metu nėra pasiekiami. Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).
Remiantis kaltinimu, siuntinius su padegamaisiais užtaisais iš Lietuvos išsiuntė Lietuvos pilietis A. Šuranovas, naudojęsis suklastotais tapatybės duomenimis.
Ši baudžiamoji byla atskirta nuo kito tyrimo. Jame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, kurie organizavo, planavo arba prisidėjo prie teroristinių nusikaltimų skirtingose šalyse.
Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, dirbdamos Eurojusto koordinuojamoje jungtinėje tyrimo grupėje, sustabdė Europoje planuotus išpuolius, kuriems turėjo būti naudojami savaime užsiliepsnojantys siuntiniai. Taip pat buvo nustatyti nusikaltimus planavę ir vykdę asmenys.
