Ištuštinus produktą, prieš išmetant jo pakuotę dažnai pirmiausia pastebime įvairius ženklus ir užrašus. Tačiau panašiai skambantys teiginiai „perdirbama“ ir „pagaminta iš perdirbtų medžiagų“ reiškia ne tą patį. Be to, skirtingų medžiagų pakuotes perdirbti nėra vienodai paprasta. „Iki“ ekspertas paaiškina, ką apie pakuotės tolesnį kelią gali atskleisti jos medžiaga ir ženklinimas.
Du panašūs užrašai nurodo skirtingus dalykus
„Iki“ tvarumo vadovas V. Jorudas teigia, kad šių ženklinimų reikšmę atskirti galima nesunkiai. Vienas jų apibūdina panaudotos pakuotės galimybę būti perdirbtai, o kitas nurodo, iš kokių žaliavų pakuotė buvo pagaminta.
Užrašas, kad pakuotė yra perdirbama, reiškia, jog po naudojimo jos medžiaga gali tapti žaliava naujam gaminiui. Tačiau tai savaime nepatvirtina, kad gaminant konkrečią pakuotę jau buvo naudotos antrinės žaliavos. Šią informaciją gamintojai dažnai nurodo atskirai. Vienas iš pavyzdžių – rusvas arba pilkšvas iš makulatūros pagamintas popierius.
Didelę reikšmę turi ir pati pakuotės medžiaga. Popierių bei skaidrų plastiką iš bendro atliekų srauto paprastai lengviausia atskirti ir perdirbti. Stiklas ir metalas taip pat yra perdirbami, tačiau jų perdirbimo procesui reikia daugiau energijos. Tuo metu įvairiaspalves, storesnes plastikines ar iš kelių medžiagų sudarytas kombinuotas pakuotes dažnai perdirbti nepavyksta.
Pakuotės likimas priklauso ir nuo jos dizaino
Sprendimai dėl to, kas nutiks pakuotei po naudojimo, priimami dar jos kūrimo metu. Tuomet pasirenkama, kokios medžiagos ir kokiais kiekiais bus naudojamos, taip pat įvertinama, ar vėliau jas bus galima nesunkiai atskirti. Šiuos principus „Iki“ taiko keisdama savo privačių prekių ženklų pakuotes.
Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pakuotė turi patikimai apsaugoti produktą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į medžiagų kiekį, jų rūšį bei tolesnį likimą išpakavus produktą. Dėl to įmonė nuosekliai atnaujina privačių prekių ženklų pakuotes ir jų dizainą, siekia naudoti mažiau medžiagų bei didinti perdirbtų medžiagų dalį. Šiuo metu ši dalis privačių prekių ženklų pakuotėse sudaro 12 proc., o iki 2030 metų siekiama pasiekti 100 proc.
Vienas iš tokių pakeitimų įgyvendintas „Iki“ privataus prekės ženklo „Bitutė“ daržovių pakuotėse. Pomidorams skirtą plastikinį lovelį keičia popierinis, nesujungtas su plastiku. Dėl to skirtingas medžiagas galima lengviau atskirti ir vėliau perdirbti. Prie pakuočių kiekio mažinimo gali prisidėti ir pirkėjai, rinkdamiesi dalį produktų be pakuotės.
G. Kitovė nurodo, kad nemažai vaisių, daržovių ir riešutų „Iki“ parduotuvėse galima įsigyti nefasuotų – pirkėjai gali pasirinkti norimą kiekį ir sudėti jį į savo maišelį. Taip išvengiama vienkartinių maišelių ir sumažinamas į namus parsinešamų pakuočių kiekis.
Į naujus gaminius grįžo daugiau kaip 206 tonos žaliavų
Pakartotinai panaudojamos medžiagos į apyvartą grįžta ir prekybos tinkle. „Iki“ sandėliuose susidaręs plastikas yra rūšiuojamas, o vėliau iš jo gaminami nauji plastikiniai maišeliai.
V. Jorudo teigimu, rūšiavimas svarbus ne tik dėl to, kad skirtingos atliekos būtų atskirtos. Išrūšiuotos medžiagos gali būti panaudotos dar kartą, jei patenka į tinkamą atliekų srautą. „Iki“ sandėliuose atskirtas plastikas tiesiogiai naudojamas naujiems plastikiniams maišeliams gaminti – pernai šiam tikslui panaudota daugiau kaip 206 tonos antrinių žaliavų.
