Svogūnų derliaus nuėmimo laikymui tema nėra nauja. Ir mano mama anksčiau tokias nesąmones darydavo. Atleiskite man už žodį „nesąmonė“, nes perskaitysite ir suprasite, ką turiu omenyje.
Tiesa ta, kad yra trys pagrindiniai žaliųjų svogūnų konservavimo žiemai ir ilgą laiką būdai.
Pirmiausia , jis išdžiovinamas. Žalios plunksnos supjaustomos, supjaustomos, paskleidžiamos ant popieriaus plonu sluoksniu. Ir jis pats išdžiūsta.
Šį metodą naudoja visi gamintojai, kai į pusgaminius (pavyzdžiui, sriubos pakelius) dedama prieskonių. Be svogūnų, juose dedama ir kitų džiovintų daržovių: morkų, petražolių).
Iš tiesų, džiovinti svogūnus yra kvailas dalykas, nes jie greitai praranda savo skonį ir išvaizdą.
Antra , svogūnus galima užšaldyti. Tam reikia šiek tiek laiko. Galite juos sumaišyti su krapais ir petražolėmis ir užšaldyti.
Tačiau praktiškai po atšildymo svogūnai tampa šiek tiek vandeningi. Ne taip, kaip petražolės ar krapai. Todėl aš svogūnų paprastai neužšaldau.
Trečiasis būdas , kuris anksčiau buvo ypač dažnai naudojamas, – svogūnų marinavimas stiklainyje. Juos marinuodavo mano mama. Ji sutarkuodavo morkas, įdėdavo šiek tiek smulkintų svogūnų ir petražolių. Ir daug druskos.
Šis mišinys atrodė gražiai, bet buvo neįmanomas valgyti. Nors ji sriubos ar barščių po to nesūdė. Bet mano skoniui jis vis tiek buvo labai sūrus.
Ir ar žinote, kodėl žaliųjų svogūnų derliaus nuėmimas žiemai yra nesąmonė?
Taip, nes gerai laikosi. O žalumynų gauti gana lengva, jei į vandenį pasodinsite porą svogūnėlių (arba visą didesnį vazoną šeimai), kad svogūnai sudygtų.
Aš apskritai manau, kad žaliųjų svogūnų problema yra pernelyg išpūsta ir sureikšminta. Gali būti, kad senais laikais kažkas nežinojo, kaip bet kada užsiauginti žalumynų ant palangės. Ir nesuprato, kaip greitai svogūnai auga.
