Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) laikinai apribojo judėjimą dviejuose rajonuose, esančiuose šalia Estijos sienos, praneša ERR.
FSB Sankt Peterburgo ir Leningrado srities pasienio valdyba nurodė, kad rugsėjo 16–26 dienomis Slancų ir Kingisepo rajonų pasienio teritorijose bus taikomos papildomos priemonės. Oficialiai teigiama, kad jomis siekiama užkirsti kelią pasienio ir migracijos režimo pažeidimams bei apsaugoti vandens biologinius išteklius.
Numatytu laikotarpiu mažaisiais laivais nebus galima plaukti Narvos upės atkarpa nuo Bolšaja Čeriomuchos upės iki Kriušos upės.
Be to, Kingisepo ir Slancų rajonuose, penkių kilometrų pločio ruože palei valstybės sieną ir už gyvenviečių ribų, įvesta naktinė komendanto valanda. Toje pačioje teritorijoje uždrausta medžioti ir nešiotis šaunamuosius ginklus.
Estijos pasienio atstovas prie Estijos ir Rusijos sienos Andris Viltsinas sakė, kad Policijos ir sienos apsaugos departamentas (PPA) iš anksto žinojo apie planuojamus laikino judėjimo suvaržymus keliuose su Estija besiribojančiuose Rusijos rajonuose. Vis dėlto Rusijos pasienio tarnyba PPA apie priemones oficialiai iš anksto neinformavo.
Specialus režimas pasienyje Rusijoje nėra naujiena
A. Viltsino teigimu, Rusija įvairius judėjimo apribojimus kartais įveda prevenciškai arba vykstant pratyboms. Jis taip pat priminė, kad net įprastomis aplinkybėmis Rusijos pasienio zonoje taikomos gerokai griežtesnės taisyklės nei Estijoje.
Jo pateiktu pavyzdžiu, Rusijoje penkių kilometrų pločio pasienio ruože kasdien galioja griežtesnės priemonės, o į Ivangorodą, Estijoje vadinamą Jaanilinna, gali patekti ne kiekvienas – tam reikalingas kvietimas.
Pasak A. Viltsino, tokios priemonės Rusijoje taikomos jau seniai ir priklauso nuo konkrečios situacijos. Nors dabartinis sprendimas nėra įprastas, jis taip pat nelaikomas itin išskirtiniu.
PPA atstovas svarstė, kad apribojimais galėjo būti siekiama išvengti incidentų rinkimų laikotarpiu.
Neseniai taip pat paaiškėjo, kad Rusija stiprina Narvos upės krantą. Vis dėlto aiškaus ryšio tarp šio darbo ir dabar įvestų judėjimo suvaržymų nenustatyta.
A. Viltsino vertinimu, Rusija apskritai skiria vis daugiau priemonių ir išteklių sienos apsaugai, siekdama pagerinti jos veiksmingumą ir prireikus greičiau reaguoti. Jis teigė, kad šie veiksmai turėtų būti vertinami platesniame kitų įvykių kontekste, nes rodo didėjančią Rusijos parengtį ir pajėgumus.
Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro neatmetė, kad judėjimo apribojimai gali būti susiję su planuojama mobilizacija.
Ministras priminė, jog buvo įvairių svarstymų apie galimą naują priverstinės mobilizacijos bangą. Jo teigimu, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais Rusija susidūrė rengdama rinkimus, ir į griežtus apribojimus, įvestus norimam rezultatui užtikrinti, tokios versijos atmesti negalima.
I. Taro taip pat pažymėjo, kad nedaug rusų nori eiti į karą ir jame žūti, todėl naujos priemonės galėtų būti susijusios su siekiu užkirsti kelią piliečių pasitraukimui iš šalies. Kartu jis pabrėžė, kad vengimas atlikti karinę tarnybą savaime nesuteikia pagrindo gauti tarptautinę apsaugą.
Ministro teigimu, tik pati Rusija žino tikrąsias taikomų priemonių priežastis. Jis taip pat priminė, kad pasienio zonoje specialus režimas galiojo visada ir ši teritorija niekada nebuvo laisvai prieinama.
