Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Ankoridže 2025 metais (nuotr. whitehouse.org) (nuotr. gamintojo).
Leidinys „The Atlantic“ pabrėžia, kad Ukrainai itin svarbu atlaikyti žiemą ir išsaugoti gebėjimą smogti giliai Rusijos teritorijoje.
Jeigu šios sąlygos būtų įgyvendintos, Vladimiras Putinas, leidinio vertinimu, 2027 metų viduryje galėtų nuspręsti užbaigti karą. Tokį sprendimą esą galėtų paskatinti ir galimybė, kad 2029 metais Jungtinių Valstijų prezidentu taps Ukrainai palankesnis žmogus nei Donaldas Trumpas.
Tokiu atveju Rusijos vadovas galėtų sutikti su dabartinės JAV administracijos siūlomu susitarimu. Jame galėtų likti dauguma Trumpo 28 punktų plano nuostatų, tačiau Ukraina nebūtų verčiama atsisakyti teritorijų, kurias šiuo metu kontroliuoja.
Pasak straipsnio, toks susitarimas Putinui taip pat suteiktų galimybę per likusį Trumpo prezidentavimo laiką gerinti ryšius su Vašingtonu: siekti sankcijų panaikinimo, grįžimo į G7 ir kartu su Trumpu mėginti netiesiogiai silpninti NATO aljansą.
„Bloomberg“: Rusija gali dar labiau stiprinti smūgius
Tuo metu vis dažniau kalbama, kad Rusija gali ruoštis naujai karo eskalacijai ir mobilizacijai. Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi trimis su Kremliumi susijusiais šaltiniais, pranešė, kad Maskva planuoja intensyvinti smūgius Kijevui ir kritinei infrastruktūrai keliuose Ukrainos miestuose.
Šaltiniai neatmeta galimybės, kad naujų balistinių raketų atakų taikiniu taptų ir Ukrainos sostinės centras. Jų vertinimu, tikimybė, kad artimiausiu metu bus pasiektas proveržis ir pradėtos realios pastangos užbaigti karą, išlieka labai maža.
Rusija esą nėra pasirengusi nutraukti kovų vien dėl Vakarų sankcijų ar Ukrainos smūgių strateginiams objektams. „Bloomberg“ šaltiniai taip pat mano, kad dabartinis konflikto etapas dar gali būti nepasiekęs karinės eskalacijos viršūnės.
Pastarosiomis savaitėmis smūgius suintensyvino abi pusės. Ukraina jau kelis mėnesius atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos centrus. Rusija savo ruožtu vis dažniau naudoja balistines raketas prieš objektus Ukrainoje ir taip mėgina paveikti šalies grūdų eksportą per Juodąją jūrą.
Be to, Kremliuje esą padaugėjo palaikančiųjų galimą taktinių branduolinių ginklų panaudojimą prieš Ukrainą. Vis dėlto Vakarų ekspertai tokį scenarijų tebelaiko mažai tikėtinu: karinis efektas būtų ribotas, o politinės pasekmės – itin didelės.
„Bloomberg“ cituojamas Berlyne veikiančio „Carnegie Russia Eurasia Center“ direktorius Aleksandras Gabujevas teigė, kad tokio sprendimo karinė nauda būtų nedidelė, tačiau politinė kaina – didelė. Jo vertinimu, kol Rusija gali stiprinti įprastiniais ginklais vykdomas atakas, ji greičiausiai rinksis būtent šį kelią.
Taip pat teigiama, kad Kinija ir Indija įspėjo Maskvą apie neigiamas branduolinio ginklo panaudojimo pasekmes. Kitą savaitę numatyti Vladimiro Putino susitikimai su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu.
