Nikolajus Silinas, kuris buvo nuteistas už Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo apliejimą dažais, mirė atlikdamas bausmę kalėjime Lietuvoje.
Apie tai antradienį žurnalistams pranešė Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė. Ji kartu su kitais dviem teisėjų kolegijos nariais nagrinėjo kito šioje byloje nuteisto asmens – Rusijos piliečio Antono Patrakovo – skundą.
A. Patrakovui buvo skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis buvo vienintelis iš nuteistųjų, kartu su advokate apskundęs Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Apeliacinis teismas skundą atmetė. Teisėja J. Čepukėnienė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pagrįstai, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir taikė įstatymų nuostatas. Todėl, jos teigimu, mažinti A. Patrakovui skirtą bausmę nebuvo pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame teisme ginčijo jam paskirtą bausmę ir byloje nustatytas aplinkybes.
N. Silinui buvo skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo duomenimis, jis mirė balandžio 11 d., vykstant apeliaciniam procesui. Jo atžvilgiu byla nutraukta, o dėl jo mirties pakeista ir nuosprendžio dalis, susijusi su civiliniu ieškiniu.
2025 m. gruodį Kauno apygardos teismas dėl A. Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo kaltais pripažino tris Talino gyventojus. Kai kurie iš jų turėjo ir Rusijos pilietybę. K. Venkovui skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė.
Dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę turėję N. Silinas ir K. Venkovas nuosprendžio neskundė. Visi trys buvo pripažinti kaltais vykdę Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis, padėję kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat sunaikinę ar sugadinę turtą ir išniekinę kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą.
Baudžiamasis kodeksas už pagalbą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numato nuo 2 iki 7 metų laisvės atėmimo. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba iki 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba iki 3 metų laisvės atėmimo.
Teismas nustatė, kad K. Venkovas rinko informaciją apie Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas ir taip padėjo Rusijos GRU interesais veikiantiems asmenims. Nors visi trys nuteistieji neigė siekę padėti Rusijai ar jos karinei žvalgybai GRU, teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina jų suvokimą, jog savo veiksmais jie padeda kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Iš visų trijų užsieniečių Merkinės krašto muziejui buvo priteista 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Planas apėmė visas tris Baltijos valstybes
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Egidijus Palaima teigė, kad buvo parengtas vadinamasis „Pabaltijo demontažo“ planas. Juo siekta niekinti paminklus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tam buvo ieškoma žmonių, galinčių patikslinti informaciją, nustatyti tikslias paminklų koordinates ir juos išniekinti.
Pasak prokuroro, užduotys buvo perduodamos per „Telegram“ sukurtus bendravimo kanalus, o prie jų prisijungusiems asmenims žadėtas atlygis. Estijoje dėl šio plano buvo įvykdyti 4 atvejai, tačiau kiek paminklų išniekinta Latvijoje, duomenų nėra.
Tyrėjai nustatė, kad Lietuvoje buvo planuojama išniekinti 9, Estijoje – 4, o Latvijoje – 4 ar 5 paminklus. Estijoje buvo išniekinti visi į planą įtraukti objektai, o Lietuvoje – tik A. Ramanausko-Vanago paminklas.
Nė vienas nuteistasis nepripažino kaltės dėl veikimo prieš Lietuvą. 1982 metais gimęs N. Silinas teisme pripažino savo kaltę ir apgailestavo dėl poelgio. Jis tvirtino nežinojęs, kam skirtas niokojamas paminklas, o nusikalsti esą ryžosi dėl pinigų trūkumo.
Eltos šaltinių duomenimis, kai kurie nuteistieji buvo priklausomi nuo alkoholio ir jiems reikėjo pinigų. K. Venkovas aiškino, kad informaciją rinko draugo kuriamam turizmo tinklalapiui, o už darbą gavo 1 tūkst. eurų. Jo advokatas teigė, kad ši pagalba padėjo išaiškinti paminklų apliejimo atvejus Estijoje. N. Silinas tuo metu buvo sulaikytas, todėl jokio atlygio negavo.
Merkinėje paminklas išniekintas du kartus
A. Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje atidengtas 2022-ųjų lapkritį, minint 65-ąsias jo žūties metines. Jį Merkinės krašto muziejaus iniciatyva sukūrė ir nuliejo skulptoriai.
Pirmą kartą paminklas buvo išniekintas 2023 m. gegužės 8-osios naktį – apipiltas baltais dažais. Tą pačią dieną Lazdijų rajone, Bielėnų kaime, baltai dažais aplietas ir medinis paminklas. Į jo skulptūrą taip pat buvo įkirstas kirvis.
Antrą kartą paminklas Merkinėje nuniokotas 2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min. Prie jo priėjęs vyras apliejo skulptūrą raudonais dažais, o apačioje juodais dažais nupiešė svastiką. Muziejaus vaizdo kameros užfiksavo veidą po striukės gobtuvu slėpusį asmenį.
2018 m. Seimas deklaracija pripažino A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. Po Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki pat savo nužudymo KGB kalėjime Vilniuje 1957 m. lapkričio 29 d. jis buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.
Po ilgus metus trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. birželį aptikti Vilniuje, Antakalnio rajone esančiose Našlaičių kapinėse.
Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado, gyvenusio 1918–1957 m., valstybinės laidotuvės Vilniuje vyko 2018 m. spalio 5–6 dienomis.
