Po vasaros veja dažnai atrodo taip, kaip ir norėtų jos šeimininkai – tanki, sodriai žalia ir vešli. Todėl rugsėjį gali pasirodyti, kad svarbiausi darbai jau atlikti. Vis dėlto būtent šiuo metu priimti sprendimai gali lemti, ar pavasarį veja bus sveika, ar joje atsiras iššutusių bei ligų pažeistų plotų.
Ilgametę agronominę patirtį turintis „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša pabrėžia, kad rugsėjis dar nereiškia vejos sezono pabaigos. Vėstant orams augalas gali efektyviai pasisavinti maisto medžiagas, todėl šiuo laikotarpiu veja neretai būna gražiausia. Kartu tai paskutinė tinkama proga ją paruošti žiemai.
Šių metų orai parodė, kad įprasto grafiko nepakanka
Šį sezoną oro sąlygos buvo itin permainingos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandį kritulių kiekis siekė vos 38 proc. įprastos daugiametės normos. Vėliau padėtis pasikeitė: liepą kritulių buvo 61 proc., o rugpjūtį – 22 proc. daugiau nei įprastai.
V. Mediekša teigia, kad anksčiau laistymo sistema dažniausiai būdavo laikoma svarbiausia liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tačiau šiemet jos prireikė jau balandį, o antroje vasaros pusėje daugelyje vietų laistyti beveik nereikėjo. Tai, pasak jo, dar kartą įrodė, kad vejos priežiūrą būtina derinti prie realių sąlygų, o ne aklai vadovautis įprastu darbų kalendoriumi.
Vasarą iškritęs didelis kritulių kiekis ir didesnė santykinė oro drėgmė sudarė palankią terpę grybinėms ligoms. Antrus metus iš eilės daugelyje vejų plito raudonsiūlė, taip pat buvo pastebėta vadinamosios rudosios dėmėtligės (angl. brown patch) požymių.
Liga gali būti ženklas, kad veja nusilpusi
Agronomo teigimu, fungicidas gali pristabdyti ligos plitimą, tačiau nepašalina pagrindinės jos priežasties. Liga dažnai signalizuoja, kad veja yra nusilpusi, todėl reikėtų įvertinti dirvožemio būklę, jo suslėgimą ir rūgštingumą, taip pat tręšimo bei pjovimo reguliarumą ir sąlygas šaknų zonoje.
V. Mediekša veją lygina su žmogaus organizmu: subalansuotai besimaitinantis, fiziškai aktyvus ir savimi besirūpinantis žmogus paprastai lengviau atsilaiko prieš ligas. Panašiai ir veja – kuo palankesnės jos augimo sąlygos, tuo didesnė tikimybė, kad augalas pats atlaikys nepalankius aplinkos veiksnius.
Jei ligos kartojasi, vien papildomų priemonių nepakaks. Tokiu atveju rekomenduojama peržiūrėti visą vejos priežiūros technologiją, prireikus ištirti dirvožemį, nustatyti jo rūgštingumą ir įvertinti suslėgimą. Augalų apsaugos produktai turi būti naudojami tik laikantis Lietuvoje galiojančių registracijos reikalavimų ir konkretaus produkto etiketės.
Sveika veja priklauso ir nuo dirvožemio
Pasikartojančios ligos ir dažni klientų klausimai paskatino ieškoti sprendimų, kurie stiprintų ne tik žolę, bet ir dirvožemį.
V. Mediekša pabrėžia, kad trąšos yra reikšminga vejos priežiūros dalis, tačiau jos ne visuomet išsprendžia problemą. Jei dirvožemis nualintas, jame mažai humuso arba sumažėjęs biologinis aktyvumas, pirmiausia reikia rūpintis šiomis priežastimis.
Dėl to agronomas su komanda analizuoja vejų augintojų ir apželdintojų patirtį, domisi profesionalios priežiūros metodais ir skirtingus sprendimus tikrina realiomis sąlygomis.
Šiuo metu bandomas naujas priemonių rinkinys, skirtas dirvožemio būklei ir biologiniam aktyvumui gerinti. Jei bandymai patvirtins jo naudą, jį planuojama pristatyti pavasarį.
Keturi žingsniai, kuriuos verta atlikti prieš žiemą
- Įvertinkite dirvožemio suslėgimą. Jei kastuvą ar kitą įrankį į žemę įspausti labai sunku, dirvožemis gali būti suslėgtas. Tokiu atveju prieš tręšiant verta atlikti core aeraciją – ji palengvina oro ir vandens patekimą į šaknų zoną.
- Patikrinkite, ar nesusidarė veltinis. Robotui dažnai pjaunant veją, lieka daug smulkių augalinių likučių. Trūkstant saulės ir šilumos, jie suyra lėčiau, todėl gali susiformuoti veltinio sluoksnis. Prieš rudeninį tręšimą gali prireikti skarifikavimo.
- Rudenį skarifikuokite atsargiau. Trumpėjant dienoms ir vėstant naktims, vejos regeneracija sulėtėja. Todėl skarifikatoriaus peilius reikėtų pakelti aukščiau, o veją tik lengvai iššukuoti, neplėšyti jos ir nepalikti gilių pažeidimų.
- Tręškite tinkamu metu ir pjaukite, kol veja auga. Optimalus rudens tręšimo laikotarpis – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Vis dėlto konkrečią dieną reikėtų rinktis atsižvelgiant į orus, augimo tempą ir vejos būklę.
V. Mediekša sako, kad veją reikėtų pjauti tol, kol ji auga. Yra buvę sezonų, kai žmonės ją pjovė net gruodį, tačiau tai – išimtis.
Žiemai veją rekomenduojama palikti maždaug 3–4 cm aukščio. Tręšimo taip pat nereikėtų nukelti per vėlai: jei veja patręšiama vėlai, o netikėtai prasideda ankstyva žiema, gali padidėti jos iššutimo rizika.
Rudenį svarbu naudoti konkrečiai vejos būklei ir sezonui pritaikytas trąšas. Šiuo metu tikslas nėra skatinti spartų žolės augimą – svarbiau padėti vejai sustiprėti ir pasiruošti žiemai. Todėl trąšų sudėtį, normą bei naudojimo laiką reikia derinti prie vejos būklės, dirvožemio ir oro sąlygų.
Per aukšta žolė žiemą gali pridaryti žalos
Dažna klaida – spalio pradžioje paskutinį kartą nupjauti veją ir palikti ją užaugusią iki 5–6 cm ar dar aukštesnę. Ilga žolė, po sniegu prigludusi prie žemės, prasčiau vėdinasi ir ilgiau išlieka drėgna. Dėl to didėja iššutimo bei pavasarinio pelėsio rizika.
Pasak V. Mediekšos, neįmanoma iš anksto žinoti, kokia bus žiema: sniego gali beveik nebūti arba jis gali išsilaikyti kelis mėnesius. Oro kontroliuoti negalime, tačiau tinkamai atlikti rudens darbus ir taip sumažinti riziką galime.
Praėjusią žiemą ilgai laikęsis sniegas vejoms tapo rimtu išbandymu. Agronomo teigimu, klientų, priežiūros specialistų ir vejų augintojų bendruomenės stebėjimai parodė, kad pavasarį daugiau žalių ir mažiau iššutusių plotų buvo tose vejose, kurios prieš rudeninį tręšimą buvo švelniai skarifikuotos.
Taigi prieš žiemą svarbiausia įvertinti konkrečios vejos būklę, prireikus atlikti core aeraciją arba lengvą skarifikavimą, parinkti rudeniui skirtas trąšas ir pjauti veją tol, kol ji auga.
