Šiuolaikinėje pasaulinėje rinkoje vien pagauti ar užauginti žuvį nepakanka. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kaip ji bus apdorota, atsekta ir pasieks vartotoją. Nors Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) įmonėms ir organizacijoms siūlo šimtatūkstantinę paramą, specializuotų rinkų priemonių galimybės Lietuvoje kol kas dar nėra pakankamai išnaudojamos.
Parama turėtų padėti kurti stipresnes grandines
Lietuvos žuvininkystės ir akvakultūros sektorius turi ilgametes tradicijas, sukauptą patirtį ir aukštus saugos standartus. Vis dėlto gamintojams dažnai tenka dirbti su nedidelėmis pelno maržomis, o tiekimo grandinės išlieka suskaidytos. Kitose Europos šalyse plačiai taikomos skaitmeninės technologijos ir kooperacinė rinkodara, tačiau Lietuvos įmonės ES paramos galimybėmis dar naudojasi nedrąsiai. Žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė, atsakinga už žuvininkystės sektorių, teigia, kad viena pagrindinių priežasčių – ne investicijų poreikio nebuvimas, o informacijos stoka.
Šiai problemai spręsti skirta netrukus startuosianti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programos priemonė „Rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti)“. Viceministrės vertinimu, ji gali suteikti finansinį pagrindą trumpoms tiekimo grandinėms stiprinti, lietuviškai produkcijai patekti į užsienio rinkas, skatinti žvejybos ir akvakultūros produktų prekybą, gerinti kokybę, didinti pridėtinę vertę ir plėsti perdirbimą.
Atsekamumas leidžia matyti visą produkto kelią
Žuvininkystėje atsekamumas reiškia galimybę bet kuriame etape nustatyti, kaip žuvis ar kitos vandens gėrybės keliavo nuo sugavimo arba užauginimo iki galutinio produkto ir vartotojo. Skaitmeninant vertės grandinę popierinius įrašus bei rankinį duomenų suvedimą pakeičia technologijos, sujungiančios informaciją apie žvejybą, gamybą, perdirbimą ir pardavimą.
Jeigu nustatoma, kad konkreti produkcijos partija gali būti nesaugi, skaitmeninė sistema leidžia ją greitai identifikuoti ir pašalinti iš prekybos, nesustabdant viso sektoriaus ar visos prekybos. Toks sprendimas taip pat padeda kovoti su nelegalia žvejyba ir klastojimu, kai pigesnė žuvis pateikiama kaip brangesnė. Vartotojui tai suteikia daugiau užtikrintumo dėl produkto šviežumo, kokybės ir tvaraus išgavimo.
Finansavimas prieinamas ne tik pavienėms įmonėms
2021–2027 metų žuvininkystės sektoriaus finansavimo laikotarpiu pabrėžiamas lankstumas. Priemonėje gali dalyvauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, klasteriai, gamintojų organizacijos, asociacijos, kooperatyvai, taip pat pramonės, prekybos ir amatų rūmai.
- Gamintojų bendradarbiavimui ir atsekamumui: žuvininkystės produktų gamintojai skatinami jungtis į vietines trumpąsias bei tarptautines pridėtinės vertės grandines ir skaitmeninti atsekamumą. Projekto dalyviai gali kartu organizuoti transportavimą, platinimą, rinkodarą, reklamą ir kokybės valdymą, kad produkcija pirkėją pasiektų greičiau ir būtų šviežesnė.
- Įmonių asociacijų partnerystei: remiamas bendras darbas siekiant didesnės produktų pridėtinės vertės, geresnio atsekamumo, aukštesnės kokybės ir sėkmingesnio pardavimo.
- Viešinimui: parama gali būti naudojama žuvininkystės produktams pristatyti tarptautinėse parodose, mugėse ir kituose renginiuose.
Projektus galima įgyvendinti savarankiškai, tačiau įgyvendinimo planai gali būti teikiami ir kartu su partneriais.
Finansavimas gali būti skiriamas verslui reikalingoms transporto priemonėms bei įrangai, prekybos ir sandėliavimo vietoms įrengti, paprastajam remontui, infrastruktūrai pritaikyti. Taip pat galima įsigyti saulės baterijas, kolektorius, šildymo sistemas, prekybos kioskus ir kitą veiklai reikalingą įrangą. Remiamos ir kitos su veikla susijusios išlaidos, numatytos priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.
Paraiškas bus galima teikti nuo rugsėjo 28 dienos
Per visą 2021–2027 metų laikotarpį projektams numatyta iki 610 tūkst. eurų. Vienam projektui galima gauti ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į pareiškėją ir projekto pobūdį, paramos intensyvumas siekia nuo 50 iki 60 procentų. Diegiant inovacijas, kai projektų įgyvendinimo planus teikia gamintojų organizacijos arba vykdomi veiksmai, palengvinantys iškrauto nepageidaujamo verslinių išteklių laimikio pardavimą, finansavimo intensyvumas gali padidėti iki 75 procentų.
Artėjantis kvietimas teikti paraiškas galios nuo rugsėjo 28 d. iki lapkričio 16 d. Tai gali būti galimybė Lietuvos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui sustiprinti pozicijas, o kryptingos investicijos, finansuojamos pasinaudojant parama, – sukurti ilgalaikį konkurencinį pranašumą.
Daugiau informacijos apie priemonę „Rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti)“ skelbiama svetainėje https://paramazuvininkystei.lt/.
Kitų šalių pavyzdžiai rodo, ką galima pasiekti
Prancūzija, Danija, Italija ir Ispanija EJRŽAF bei rinkų priemonių finansavimą aktyviai naudoja strateginiams žvejybos ir akvakultūros sektoriaus pokyčiams. Šių valstybių patirtis atskleidžia kelis veiksmingus paramos panaudojimo būdus.
Danijos ir Švedijos žvejų gamintojų organizacijos, siekdamos didinti vartotojų pasitikėjimą, įsidiegė pažangias technologijas. Prekybos centre nuskenavęs ant žuvies pakuotės esantį QR kodą pirkėjas gali iš karto sužinoti tikslią sugavimo vietą, laivą, naudoto žvejybos įrankio tipą ir šviežumo garantiją. Toks skaitmeninis atsekamumas didina produkto vertę ir suteikia daugiau galimybių jį įkainoti rinkoje.
Prancūzijoje ir Italijoje parama daugiausia pasitelkiama trumpoms tiekimo grandinėms bei vietinei prekybai stiprinti. Viduržemio jūros ir Atlanto pakrančių kooperatyvai įsigijo specializuotą mobilųjį transportą ir šaldymo įrangą. Užuot pardavę laimikį supirkėjams už minimalią kainą, jie kuria tiesioginius prekybos kanalus ir mobiliuosius turgelius didmiesčiuose, taip išlaikydami didesnę pelno dalį.
Airijos akvakultūros augintojai paramą orientavo į eksporto plėtrą ir nišinius prekės ženklus. Jie finansavo tarptautinę rinkodarą ir dalyvavimą didžiosiose pasaulio jūros gėrybių parodose, tarp jų – „Seafood Expo Global“. Sukūrę bendrą regioninį prekės ženklą ir akcentuodami ekologiškumą bei tvarumą, airiai savo produkcijai padėjo įsitvirtinti Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkose.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
