Po rugsėjo 11-ąją prie Kauno mečetės surengtos baikerių akcijos įtampa niekur nedingo. Situaciją prašoma įvertinti ir Valstybės saugumo departamento, o musulmonų muftijus reikalauja sustiprinti teritorijos apsaugą – įrengti tvoras bei papildomas vaizdo stebėjimo kameras.
Kauno savivaldybė teigia, kad dešimt papildomų kamerų aplink Ramybės parką jau seniai užsakyta, tačiau tvorų prie mečetės statyti neketinama. Savivaldybė visą teritoriją paskelbė neveikiančiomis istorinėmis kapinėmis ir rengia jos detalųjį planą. Dėl to ateityje gali būti ribojamos viešos musulmonų pamaldos lauke.
Per protestą prie mečetės baikeriai burzgino motociklus, leido muziką, besimeldžiantiems žmonėms demonstravo kiaulės galvą ir skandavo „Lietuva“. Musulmonai į tai atsakė šūksniais „Allahu akbar“.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis akciją pavadino „mūsų priešams“ naudinga provokacija ir teigė, kad ją turėtų įvertinti teisėsauga. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas savo ruožtu paprašė Valstybės saugumo departamento išnagrinėti abiejų pusių veiksmus.
Ministras nurodė, kad turėtų būti įvertinta ir veikiančio muftiato vadovybė, ir incidente dalyvavę baikeriai. Jo teigimu, visuomenėje įtampą kelia ne vien pats įvykis, bet ir kelerius metus vykstanti migracija.
Gyventojų nuomonės dėl protesto išsiskyrė
Kalbinti Kauno gyventojai baikerių elgesį vertino nevienodai. Kai kurie pripažino, kad protestuotojai galėjo peržengti ribas, tačiau kartu teigė, jog į Lietuvą atvykę žmonės privalo gerbti vietos taisykles ir tradicijas.
Dalis praeivių kritikavo migracijos politiką ir sakė, kad dabar valstybei tenka sudaryti sąlygas jau atvykusiems žmonėms. Kiti pabrėžė, kad viešos maldos neturėtų būti draudžiamos, nors atvykusieji privalo laikytis Lietuvos įstatymų.
Buvo ir teigiančių, kad demonstratyvios musulmonų pamaldos lauke, žinant apie kitokį aplinkinių tikėjimą, esą gali kelti papildomą įtampą.
Muftijus prašo tvorų ir kamerų
„Antrojo muftiato“ vadovas Aleksandras Beganskas ragina kuo greičiau pasirūpinti mečetės ir jos lankytojų saugumu. Jis norėtų, kad Kauno mečetės teritorija būtų aptverta, o aplink ją įrengtos stebėjimo kameros.
Muftijaus teigimu, tokios priemonės turėtų apsaugoti maldos vietą, jos pastatus ir bendruomenės narius.
Kauno savivaldybė patvirtino, kad papildomos kameros Ramybės parke buvo suplanuotos dar anksčiau. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas sakė, kad esamos kameros neapima kai kurių teritorijos vietų, todėl nustatyta, kur trūksta stebėjimo. Dešimties kamerų pirkimas jau įvykdytas, o jų montavimas turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Vis dėlto savivaldybė tvorų aplink mečetę įrengti neplanuoja. Kai kurie gyventojai abejojo, ar kameros galėtų sustabdyti galimus incidentus.
Parko statusas gali pakeisti viešų pamaldų tvarką
Savivaldybė numato ir platesnius pokyčius Ramybės parke. Visa teritorija, pasak G. Barčausko, yra paveldinė ir paskelbta neveikiančiomis istorinėmis kapinėmis.
Šiuo metu rengiamas visos teritorijos detalusis planas. Savivaldybės atstovas aiškino, kad kapinių teritorijoje turėtų būti užtikrinta rimtis ir tvarka, todėl joje neturėtų vykti triukšmingi susibūrimai.
Kol kas neatsakyta, ar musulmonų bus prašoma nesimelsti lauke kapinių teritorijoje. Tai esą paaiškės parengus sklypo planą.
Neatmetama, kad vėliau priimti sprendimai gali apriboti gausius penktadieninius musulmonų susibūrimus lauke prie mečetės ir viešas, garsiai vykstančias pamaldas.
