Kaune vykusioje knygų mugėje žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė pristatė asmeninę knygą „Pelynų medus“. Į atvirą pokalbį apie gyvenimo pakilimus, klaidas ir netikėtus posūkius ji leidosi kartu su vyru Sauliumi Pilinkumi.
Beveik prieš metus išleista knyga jau sulaukė septynių leidimų, o jos pristatymuose visoje Lietuvoje netrūksta lankytojų. Iš pradžių buvo planuojama išleisti 5 000 egzempliorių, nors pati autorė siūlė pradėti nuo 2 000, manydama, kad kūrinys nesulauks didelio susidomėjimo.
Edita taip pat prisiminė leidybos pradžią ir bendradarbiavimą su leidyklos atstove Daina Žemaityte. Vis dėlto skaitytojų reakcija pranoko lūkesčius ir suteikė autorei daug džiaugsmo.
Kaunas Editai – ypatingas miestas
Kaunas E. Mildažytei svarbus ne tik kaip knygos pristatymo vieta. Tai jos tėvų miestas ir vienintelė vieta, kurioje ji praleido vaikystę bei ankstyvą paauglystę. Jos tėtis čia dirbo visą gyvenimą, o mama ilgus metus buvo Kauno klinikų darbuotoja.
S. Pilinkus juokavo, kad pats gerai orientuojasi kituose Lietuvos miestuose, tačiau Kaune neretai pasiklysta. Tuo metu Edita šiame mieste jaučiasi itin gerai.
Kalbėdamas apie žmonos elgesį viešumoje ir jos pasirinkimą išleisti tokią asmenišką knygą, S. Pilinkus ją pavadino pernelyg drąsia. Jo teigimu, Edita dažnai drąsiai elgiasi tiek renginiuose, tiek gyvenime, tačiau tai ne visada jai išeina į naudą.
Jis sakė, kad už tokį elgesį žmona kartais sulaukia kritikos, tačiau, jo manymu, jai toks gyvenimo būdas patinka.
Pati E. Mildažytė su „drąsuolės“ apibūdinimu nesutiko. Ji stebėjosi, kodėl žmonės ir renginių vedėjai taip dažnai pabrėžia šią jos savybę. Pasak Editos, ji gali spontaniškai įsitraukti į ginčą ar ginti savo tiesą, tačiau supranta, kad kiekvienas žmogus tiesą mato skirtingai.
Autorė svarstė, kad šiandien paprastas savo nuomonės išsakymas tapo laikomas drąsa dėl visuomenėje paplitusios baimės ir savicenzūros. Jos nuomone, žmonės neturėtų bijoti garsiai pasakyti minčių, kurios niekam nekenkia.
Saulius Pilinkus abejojo knygos idėja
Renginyje S. Pilinkus klausė, kodėl knygoje daugiau dėmesio skiriama ne geriems darbams, o klaidoms, juolab kad pasakojimas prasideda nuo istorijos apie areštinę. Edita į tai atsakė klausimu, kam apskritai būtų įdomūs geri darbai.
Ji pateikė susitikimo su netektį išgyvenusia moterimi pavyzdį. Skaitydama knygą ši moteris atpažino joje savo būsenas ir susigrąžino viltį, kad iš sunkumų galima išsikapstyti.
Vis dėlto S. Pilinkus prisipažino iki šiol nesuprantantis ir nepalaikęs minties išleisti tokią atvirą knygą, paremtą asmeniniu gyvenimu bei praeities klaidomis. Jis teigė, kad, jo nuomone, šio kūrinio galėjo ir nebūti, nes tokios knygos visuomenei nereikėjo.
Vyras aiškino, kad žmonės kiekvieną atvirą pasakojimą interpretuoja savaip. Todėl net ir nuoširdus noras pasidalyti patirtimi gali atsisukti prieš patį autorių.
Pokalbis apie ankstesnius santykius ir dėkingumą
Pokalbio metu paliesta ir Editos santykių su gyvenime sutiktais vyrais tema. S. Pilinkus sakė, kad gyvenimas su žmona jam yra didelė gyvenimo ir Dievo dovana. Būti su ja, jo teigimu, įdomu todėl, kad jų gyvenime niekada nebūna iš anksto sudėlioto plano.
Jis paklausė Editos, kodėl ji taip mylėjo ir tebemyli visus savo gyvenimo vyrus. E. Mildažytė atsakė, kad kiekvienam iš jų jaučia dėkingumą, nes visos kartu patirtos istorijos jai buvo svarbios ir, kaip ji mano, Dievo duotos.
Pirmąjį vyrą Gintautą Petronį ji siejo su aistros, meilės ir vaikų laikotarpiu. Iš pradžių vyras nerimavo dėl knygos, tačiau ją perskaitęs parašė, kad su viskuo sutinka.
Antrasis vyras Gintautas Vyšniauskas, pasak Editos, buvo žmogus, kuris ją tarsi paauglę vedė už rankos ir apsaugojo sudėtingiausiu gyvenimo metu.
Apie dabartinį vyrą S. Pilinkų ji kalbėjo kaip apie žmogų, su kuriuo gali ilgai kalbėtis, nepavargti nuo pokalbių ir kartais smarkiai susiginčyti.
Autorė planuoja šeimos receptų knygą
E. Mildažytė atskleidė ir būsimą kūrybinį sumanymą. Kitas jos projektas turėtų būti visiškai kitoks – tai būtų asmeniška ir jauki kelių kartų šeimos moterų receptų knyga.
Autorė pasakojo, kad jos močiutė buvo puiki konditerė ir kulinarė. Iki šiol jos receptai išlikę mamos, tetos ir pusseserės atmintyje. Edita svarstė, kad tokia knyga būtų ne tik įdomi kitiems, bet ir įprasmintų močiutės atminimą.
E. Mildažytė teigė šį sumanymą iš tiesų norinti įgyvendinti ir tikino, kad greičiausiai tai padarys.
Ką reiškia „Pelynų medus“?
Susitikimo pabaigoje autorė paaiškino, kodėl savo knygai pasirinko būtent tokį pavadinimą. Ji norėjo mintį perteikti per lietuviškus simbolius, nesirinkdama įprastų ir dažnai vartojamų posakių.
Pelynas – kartus augalas, tačiau jo kartumas naudingas sveikatai ir kulinarijoje. Medus simbolizuoja saldumą. E. Mildažytė aiškino, kad bitės iš karčiausio dalyko suneša saldžiausią medų, o žmogus pats sprendžia, kaip savo gyvenimą paversti – medumi, dangumi ar pragaru.
Baigdama pristatymą ji įvardijo ir pagrindinį savo gyvenimo moto: nieko nebijoti ir visada klausytis širdies, nes tai esąs kelias į žmones, jų širdis ir į save.
