NATO parengė 4 tūkst. puslapių planus rytinio flango gynybai galimos eskalacijos atveju. Tai savaitgalį po NATO karinio komiteto posėdžio Kopenhagoje vykusioje spaudos konferencijoje pranešė šio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone.
Atsakydamas į klausimą apie galimą nedidelio intensyvumo provokaciją ir papildomų pajėgų bei pajėgumų dislokavimą rytiniame Aljanso flange, G. C. Dragone sakė, kad tai yra viena iš daugelio NATO parengtų situacijų sprendimo schemų.
Pasak jo, rytiniam flangui parengti trys planai, skirti pasiruošti bet kokiai galimai eskalacijai. Juose numatyti veiksmai, pajėgų judėjimas ir atsakas į grėsmes.
Admirolas teigė, kad sprendimų priėmimo procesas buvo standartizuotas tam, kad prireikus veiksmai galėtų būti atliekami kuo greičiau, o šis pasirengimo darbas jau pradėtas.
NATO scenarijai apima įvairias situacijas – nuo nedidelės krizės ar įsikišimo Aljanso teritorijoje iki 5-ojo Šiaurės Atlanto sutarties straipsnio aktyvavimo ir tolesnių veiksmų.
G. C. Dragone pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs: parengti planai ir struktūra, o kariai, sistemos bei ginkluotė yra parengtyje. Jis taip pat sakė, kad užpuolimo atveju NATO žinotų, kaip elgtis, o galimos atakos nuostolių rizika gerokai viršytų bet kokią potencialią naudą.
Paklaustas apie galimą Rusijos išpuolį pasienio perėjose tarp Lenkijos ir Ukrainos, admirolas teigė, kad NATO jau yra įpratusi susidurti su hibridinėmis atakomis ir, jo vertinimu, sėkmingai su jomis tvarkosi.
Jis priminė, kad NATO yra gynybinis aljansas, todėl eskalacijos galimybė įtraukta į jo planavimą ir požiūrį į grėsmes. Vis dėlto tiesioginis išpuolis Lenkijos ir Ukrainos pasienio teritorijoje, pasak G. C. Dragone, nebuvo vertinamas kaip realus scenarijus.
Admirolas pabrėžė, kad Aljansas turi rodyti savo pajėgumą ir aiškiai signalizuoti, jog nė viena NATO teritorijos dalis negali tapti atakos taikiniu.
G. C. Dragone taip pat paaiškino, kad hibridinės operacijos savaime nesukelia 5-ojo straipsnio aktyvavimo, nes paprastai neperžengia tam būtinos ribos. Tačiau tiesioginio užpuolimo atveju, jo teigimu, būtų nedelsiant reikalaujama aktyvuoti šį straipsnį.
Amunicijos atsargos ir dronų grėsmė
Kalbėdamas apie amunicijos atsargas galimo ilgalaikio konflikto su Rusija atveju, G. C. Dragone pripažino, kad NATO šią problemą puikiai supranta. Ypač daug dėmesio jai skiriama atsižvelgiant į karą Ukrainoje ir milžinišką kiekį amunicijos, kurį abi konflikto pusės sunaudoja kasdien.
Dėl šios priežasties NATO investuoja į gynybos pramonę ir ragina ją keistis – atsisakyti dar prieš ketverius metus vyravusio taikos meto požiūrio bei didinti gamybos pajėgumus. Pramonė turi būti pasirengusi užsitęsusiam karui ir gebėti patenkinti būtinus poreikius.
G. C. Dragone teigimu, išteklių tam yra, nes sąjungininkai nusprendė gerokai padidinti investicijas į gynybą. Dabar, pasak jo, būtina paspartinti gamybos ir pristatymo procesus.
Admirolas pažymėjo, kad gynybos pramonė juda tinkama kryptimi, tačiau jos pastangas reikia dar labiau sustiprinti, nes ginklų ir amunicijos suvartojimas kasdien yra itin didelis.
Rytiniame flange taip pat vykdoma veikla, susijusi su dronų naudojimu ir apsauga nuo jų. Tai yra platesnių saugumą stiprinančių priemonių dalis – jos apima oro gynybą, bepiločių orlaivių naudojimą ir kovą su jų keliama grėsme.
Atsakydamas į klausimą apie fizinius išpuolius prieš Europoje esančias gynybos pramonės gamyklas ir sandėlius, G. C. Dragone sakė, kad tokie incidentai gali būti vertinami kaip nusikalstama veikla, tačiau kartu jie gali tapti ir hibridinio karo dalimi.
Pasak jo, šį klausimą nagrinėja žvalgybos tarnybos, tačiau NATO nežino, kiek incidentų buvo užkardyta ar sustabdyta dar prieš jiems įvykstant. Viena iš priežasčių – apie tokius atvejus ne visada pranešama.
Admirolas teigė, kad yra daugybė situacijų, kai grėsmių pavyko išvengti arba jos buvo laiku sustabdytos, tačiau tikslus tokių atvejų skaičius nėra žinomas.
G. C. Dragone pabrėžė, kad saugumo srityje rezultatai ne visada yra iš karto pastebimi ar apčiuopiami. Todėl jis paragino visuomenę pasitikėti saugumo institucijų darbu.
