Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad užsieniečių įdarbinimo kvotų sistema šiuo metu neveikia taip, kaip turėtų. Vidaus reikalų ministerija rengia pasiūlymą dėl galimų pokyčių ir tikisi jį pristatyti artimoje ateityje.
Ministras pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pripažino, kad dabartinę sistemą reikėtų keisti plačiau, tačiau konkretaus rengiamo varianto neatskleidė. M. Katelynas taip pat neatsakė, ar būtų atsisakoma pačių kvotų.
Jis teigė besitikintis, kad apie parengtą pasiūlymą plačiau bus galima kalbėti artimoje ateityje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2026 m. užsieniečių įdarbinimo kvota siekė 24,7 tūkst. žmonių. Tai sudarė 0,9 proc. Valstybės duomenų agentūros 2025 m. liepos 1 d. skelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus – 2,9 mln.
SADM nurodo, kad kvota nustatoma atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos vykdomą darbo rinkos stebėseną, situacijos vertinimą ir jos pokyčių prognozes.
Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu gali būti išduodamas tuo atveju, jei užsieniečiui mokamas atlyginimas siekia bent 1,2 bruto darbo užmokesčio dydžio. Kita galimybė taikoma tuomet, kai darbas priskiriamas aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms – tokiu atveju atlygis turi būti ne mažesnis nei 1 bruto darbo užmokesčio dydis.
Šiemet Lietuva nustatytą užsieniečių įdarbinimo kvotą išnaudojo jau liepą.
Dėl susidariusios padėties nerimavo transporto ir vežėjų atstovai. Jie teigė, kad sektoriuje gali likti neįdarbinta apie 10 tūkst. vairuotojų.
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas skaičiavo, kad dėl to Lietuva gali netekti maždaug 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių.
