Rudenį soduose ir daržuose netrūksta žaliųjų atliekų – nukritusių lapų, piktžolių, nupjautos žolės ir šakų. Aplinkosaugininkai primena, kad jas reikėtų kompostuoti arba pristatyti į specialias surinkimo aikšteles. Deginti tokias atliekas leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai jų neįmanoma kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu, ir tik laikantis aplinkosaugos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos gali skleisti nemalonius kvapus, o yrant netinkamomis sąlygomis – išskirti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Patekusios į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, biologiškai skaidžios atliekos gali užteršti perdirbti tinkamas žaliavas ir sudaryti sąlygas daugintis parazitams.
Rūšiuojant ir kompostuojant žaliąsias atliekas, mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis. Be to, pagamintas kompostas gali būti naudojamas kaip natūrali trąša augalams. Savivaldybėse, kur vietinės rinkliavos kintamoji dalis priklauso nuo konteinerio ištuštinimo dažnio ar atliekų kiekio, tinkamas rūšiavimas kai kuriais atvejais gali sumažinti ir atliekų tvarkymo mokestį.
Žaliąsias atliekas pirmiausia reikėtų kompostuoti
Aplinkos apsaugos specialistai kompostavimą įvardija kaip tinkamiausią sode ar darže susidarančių žaliųjų atliekų tvarkymo būdą. Vis dėlto, jei kompostuojant galėtų išplisti augalų kenkėjai ar invazinės rūšys, reikėtų rinktis kitą sprendimą – atliekas perduoti tvarkytojui arba rasti kitą jų panaudojimo būdą.
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos krūmų ir kitų želdynų karpymo atliekos, lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių ir daržovių likučiai, medžio žievė, pjuvenos, drožlės bei kitos biologiškai skaidžios atliekos.
Į aikšteles jos turi būti pristatomos be priemaišų. Kartu negalima vežti plastiko ir jo pakuočių, popieriaus, laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų – mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų ar gyvūnų išmatų. Taip pat draudžiama maišyti kitas mišrias ir pavojingąsias atliekas, įskaitant tepalus ar užterštas pakuotes.
Prieš vežant atliekas į aikštelę, rekomenduojama jos operatorių nurodytais kontaktais pasitikslinti priėmimo sąlygas, tvarką ir kitą svarbią informaciją.
Deginti galima tik laikantis griežtų sąlygų
Žaliąsias atliekas leidžiama deginti tik tada, kai nėra galimybės jų kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu. Tai taikoma ir atvejams, kai kompostavimas galėtų paskatinti augalų kenkėjų ar invazinių rūšių plitimą.
Pagal Aplinkos oro apsaugos reikalavimus, lauko sąlygomis surinktas augalų ar jų dalių atliekas galima deginti tik laikantis šių taisyklių:
- Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalų ar jų dalių deginti negalima. Išimtis taikoma sumedėjusiems augalams ar jų dalims, deginamoms rekreaciniais tikslais specialiai įrengtose, nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
- Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalų ar jų dalių deginimas taip pat draudžiamas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
- Viensėdžiuose ir kaimuose būtina laikytis savivaldybės nustatytų draudimų ar deginimo sąlygų. Jei savivaldybė jų nėra nustačiusi, augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.
- Lauke galima sudeginti tik nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų. Vienoje ugniavietėje vienu metu leidžiama sudeginti ne daugiau kaip 1 m³, jei konkrečioje teritorijoje toks deginimas nėra uždraustas.
- Deginami augalai ar jų dalys turi būti sausi, surinkti arba sugrėbti. Ugnį būtina prižiūrėti, kad intensyvūs dūmai nepatektų į gyvenamąsias teritorijas.
- Baigus deginti, ugniavietę reikia užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų.
- Siekiant apsaugoti smulkiąją fauną, seniau nei prieš savaitę sukrautą augalų ar jų dalių krūvą prieš deginant būtina perkelti.
- Kartu su augalais ar jų dalimis draudžiama deginti buitines, pramonines ir kitokias atliekas. Leidžiama deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnantais ar kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.
- Augalų ar jų dalių negalima deginti arčiau nei 50 metrų nuo miško. Išimtis taikoma tik rekreacinėms laužavietėms, kurios yra nustatytos ir pažymėtos.
- Deginant būtina laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų taikomų reikalavimų.
Už pažeidimus gali tekti mokėti iki 350 eurų
Už aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Asmenims už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie pastebėję savo teritorijoje ražienų ar nesugrėbtų, nesurinktų šiaudų gaisrą nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, gresia nuo 30 iki 170 eurų bauda.
Už ražienų, nenupjautos ir nesugrėbtos žolės, nendrių, javų bei kitų žemės ūkio kultūrų deginimą asmenims skiriama nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų bauda.
Pastebėję žolės, ražienų ar nesurinktų šiaudų gaisrą savo žemėje, savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo nedelsdami pranešti skubiosios pagalbos centrui telefonu 112 ir (arba) Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Jei ugnis kelia grėsmę artimiausiam miškui, reikia informuoti ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį – girininkiją.
Asmenys, nesilaikantys nustatytų reikalavimų, baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Be to, žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių teritorijoje pažeidžiami reikalavimai, taip pat kiti pažeidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected]. Apie aplinkosaugos pažeidimus galima pranešti numeriu 112, o pažeidimo nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu [email protected].
