Rusija, netoli Estijos esančiame pasienyje prie Narvos, įvedė naujus judėjimo ribojimus ir komendanto valandą. Vakarų analitikai svarsto, kad tokie veiksmai gali būti susiję su galimu nauju mobilizacijos etapu. Tuo metu Lenkija stiprina pasienio postus ir laukia sprendimų iš Vašingtono dėl nuolatinės JAV kariuomenės bazės. Donaldui Trumpui palaikant tokią idėją, vis dažniau kalbama ir apie galimą karių skaičių – iki 15 tūkstančių.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis Maskvai siunčia griežtą signalą, kad Lenkija prireikus nesėdėtų sudėjusi rankų. Galima amerikiečių bazė svarstoma ir netoli Kaliningrado, o NATO generolas tvirtina, kad rytinio flango gynybai parengti trys skirtingi planai, išdėstyti maždaug 4 tūkstančiuose puslapių.
Estijos Narva laikoma viena iš galimų vietų, kur Kremlius galėtų bandyti surengti provokaciją. Miestas išsiskiria didele rusakalbių gyventojų dalimi, be to, Rusija yra visai kitapus upės.
Prie Narvos Rusija neseniai įvedė komendanto valandą. FSB nurodė, kad penkių kilometrų pločio pasienio ruože sutemus gyventojams draudžiama išvykti iš gyvenviečių, artintis prie upės kranto ar plaukioti joje laiveliais. Oficialiai teigiama, kad ribojimai susiję su migracija ir pasienio taisyklių pažeidimais, tačiau ekspertai neatmeta galimybės, kad taip gali būti ruošiamasi naujam mobilizacijos etapui.
Estijos karinės žvalgybos vadovas Ants Kiviselg teigė, kad šiuo metu nėra konkrečių požymių, jog mobilizacija būtų artimiausiu metu paskelbta. Pasak jo, įvairūs Rusijos vadovai viešai tvirtino, kad mobilizacijos nebus ir jos nereikia, tačiau Estija toliau stebi padėtį ir yra pasirengusi galimiems pokyčiams kitoje sienos pusėje.
Estijos valdžia taip pat svarsto, kaip reaguotų, jei Rusijoje būtų paskelbta visuotinė mobilizacija ir dėl to padaugėtų žmonių, bandančių patekti į Estiją. Užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna aiškino, kad tokiu atveju tektų vertinti įtampos Rusijos viduje didėjimą ir galimą spaudimą Estijos ar Europos sienoms, tačiau konkrečių scenarijų viešai jis neatskleidė.
Pasienio teritorijos pastarosiomis savaitėmis sulaukia ypatingo dėmesio ir Lenkijoje. Varšuva perspėja, kad Rusija gali mėginti atakuoti pasienio postus, todėl kai kuriuose jų jau įrengtos priedangos.
Britų dienraštis „The Guardian“ cituoja kelių Europos valstybių žvalgybos vadovus, teigiančius, kad anksčiau aptartas scenarijus, pagal kurį Rusija NATO galėtų išbandyti po kelerių metų, gali tapti realybe jau per kelis mėnesius. Vis dėlto Baltijos šalys šiuo metu reiškia daugiau santūrumo nei anksčiau, galbūt siekdamos išvengti visuomenės panikos.
R. Sikorskis yra sakęs, kad Rusija turėtų suprasti, jog Lenkija nesėdėtų be atsako, jei būtų užpulta. Jis pabrėžė Lenkijos pranašumą ore ir teigė, kad jeigu Ukrainai per šešis mėnesius pavyko sunaikinti pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, Lenkija kitą pusę esą galėtų sunaikinti per šešias savaites.
Sikorskis siūlo ne tik gintis, bet ir spausti Kremlių
Lenkijos užsienio reikalų ministras mano, kad Vakarai neturėtų vien reaguoti į Vladimiro Putino grasinimus. Jo nuomone, Rusijai reikėtų parodyti, kad pati gali susidurti su rimta grėsme, o tam galėtų būti išnaudotas Kaliningrado srities pažeidžiamumas.
R. Sikorskio teigimu, Kaliningrade beveik nėra karių. Jis svarstė, kad Rusijos vadovas gali manyti, jog NATO yra taikus aljansas ir nesinaudos vietiniu Rusijos silpnumu. Tačiau ministras siūlė Aljansui savo pusėje rengti tokias agresyvias pratybas, kad Putinui būtų neaišku, kokių veiksmų ketinama imtis, ir jis būtų priverstas dalį pajėgų atitraukti iš Ukrainos. Kalbėdamas apie tai, jis nepasisakė už Kaliningrado užėmimą.
Lenkija seniai siekia nuolatinio JAV kariuomenės buvimo
Lenkijos ir JAV pratybos, kurių metu treniruotasi vykdyti puolimą Kaliningrado kryptimi, jau buvo surengtos. Dabar Varšuva gali sulaukti ir kitos svarbios žinios – sprendimo dėl naujos JAV karinės bazės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad dėl Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio lyderystės padaryta didelė pažanga steigiant amerikiečių karinę bazę Lenkijoje. Jis taip pat nurodė, kad bazės vieta, jei projektas bus įgyvendintas, turėtų būti paskelbta netrukus.
Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad viena iš galimų bazės vietų yra netoli Kaliningrado. Joje galėtų būti iki 15 tūkstančių karių: apie 5 tūkstančiai būtų nuolat dislokuoti, o dar 10–11 tūkstančių sudarytų rotuojamos pajėgos. Šiuo metu regione yra maždaug 10 tūkstančių rotuojamų JAV karių.
Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai pasirodo pranešimų apie galimą maždaug 25 tūkstančių JAV karių išvedimą iš Europos. Europoje dabar dislokuota daugiau nei 80 tūkstančių amerikiečių karių, tačiau dauguma jų yra toliau nuo rytinio NATO flango. Todėl scenarijus, kai karių mažėtų Vakarų Europoje, bet daugėtų mūsų regione, Lietuvai būtų naudingas. Lietuvos politikai taip pat teigia, kad netrukus JAV kariai turėtų sugrįžti į Lietuvą.
