Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) naujausioje ataskaitoje įspėja, kad visuomenės senėjimas ateityje sumažins bendrą dirbamų valandų skaičių.
Organizacijos specialistų vertinimu, jei užimtumas keisis pagal prognozes, atsižvelgiant į gyventojų amžių ir lytį, o vienam darbuotojui tenkantis darbo valandų skaičius nesikeis, 2024–2060 m. bendras dirbtų valandų skaičius beveik visose šalyse sumažės. EBPO valstybėse kritimas siektų apie 9 proc., o visoje Europos Sąjungoje – beveik 20 proc.
Mažesnis dirbamų valandų skaičius tiesiogiai paveiktų bendras darbo pajamas, o ilgainiui – ir pensijas. Todėl kyla klausimas, ar dėl demografinių pokyčių ateityje mažės ne tik pensijos, bet ir atlyginimai.
Aktyviausių darbuotojų dalis traukiasi
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas teigia, kad gyventojų senėjimas daro įtaką daugeliui ekonominių rodiklių, ypač darbo rinkai.
25–54 metų žmonių dalis tarp 15 metų ir vyresnių gyventojų mažėjo: 2010 m. ji sudarė 49,5 proc., 2020 m. – 47,4 proc., o 2026 m. pradžioje – 47,0 proc. Tai aktyviausia darbo rinkos grupė. 2025 m. jos aktyvumo lygis Lietuvoje siekė 91,4 proc., kai tarp visų 15 metų ir vyresnių gyventojų šis rodiklis buvo 63,1 proc.
E. Virbicko teigimu, dėl besikeičiančios amžiaus struktūros bendras gyventojų aktyvumas mažėja. Jei 2025 m. gyventojų pasiskirstymas pagal amžių būtų buvęs toks pats kaip 2010 m., bendras aktyvumo lygis būtų buvęs 1,2 proc. punkto didesnis.
Europos Komisijos 2026 m. paskelbtos prognozės rodo, kad dėl jau kelis dešimtmečius besitęsiančių demografinių tendencijų 25–54 metų gyventojų dalis ilgainiui gali nukristi žemiau 40 proc., o vyresnių, ypač 65 metų ir vyresnių, žmonių dalis toliau didės.
Imigracija keičia vyrų ir moterų rodiklius
Mažėjant darbuotojų skaičiui, Lietuvos įmonės vis dažniau atsigręžia į užsienio darbo jėgą. Tačiau dauguma atvykstančių darbuotojų yra vyrai, ypač reikalingi transporto, statybos ir pramonės sektoriuose. Tikėtina, kad nemaža jų dalis priklauso 25–54 metų amžiaus grupei.
Pasak E. Virbicko, tai sušvelnino neigiamą šalies demografinių pokyčių poveikį vyrų amžiaus struktūrai ir bendram aktyvumo lygiui. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio dešimtmečio pradžioje vyrų amžiaus struktūros pokyčiai bendrą gyventojų aktyvumą netgi didino.
Moterų amžiaus struktūra labiau priklausė nuo šalies vidaus demografinių tendencijų, todėl jos poveikis bendram aktyvumui buvo neigiamas. Vis dėlto šis neigiamas poveikis sumažėjo 2022 m., kai, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, suintensyvėjo imigracija.
Jeigu skirtingų amžiaus grupių vyrų ir moterų aktyvumo lygis išliktų toks, koks buvo 2025 m., o kitos aplinkybės nesikeistų, per artimiausius 25 metus bendras Lietuvos gyventojų aktyvumo lygis galėtų sumažėti maždaug dešimtadaliu – nuo 63,1 proc. 2025 m. iki 56,8 proc. 2050 m. Tai reikštų grįžimą į 2010 m. stebėtą lygį.
Atlyginimų augimas vis labiau priklausys nuo produktyvumo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai pažymi, kad tokios tendencijos būdingos visai Europos Sąjungai. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, darbo rinkoje bus mažiau žmonių, todėl atlyginimų augimas vis labiau priklausys nuo produktyvumo, o ne nuo didelės darbo jėgos pasiūlos.
Mažėjanti darbo jėga riboja ekonomikos augimą, nes tampa sudėtingiau didinti gamybą ir sukurti papildomą vertę. Kartu didėja spaudimas pensijų sistemai: mažesniam dirbančiųjų skaičiui tenka išlaikyti vis daugiau pensijų gavėjų.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė Viktorija Tauraitė pabrėžia, kad mažiau darbuotojų nebūtinai reiškia mažesnę sukuriamą vertę. Pasak jos, svarbiausiais atsakais į visuomenės senėjimą gali tapti skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija ir dirbtinis intelektas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, robotus naudojančių įmonių dalis Lietuvoje išaugo nuo 3,2 proc. 2018 m. iki 4,8 proc. 2022 m. 2025 m. dirbtinio intelekto technologijas naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių, o 2024 m. tokių įmonių buvo 8,8 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva šiek tiek lenkia ES vidurkį, siekiantį 20 proc.
Vis dėlto technologijos savaime produktyvumo neužtikrina. Svarbu, kaip jos pritaikomos įmonių procesuose – ar atsisakoma perteklinių veiksmų, skaitmeninami procesai, naudojami duomenys ir diegiami automatizuoti sprendimai. V. Tauraitės teigimu, galimybių produktyvumui didinti yra, tačiau reikšmę turės tai, kaip greitai ir efektyviai jos bus išnaudotos.
Vyresni darbuotojai gali padėti, bet vien jų nepakaks
SADM nurodo, kad didesnis vyresnių žmonių užimtumas galėtų sumažinti darbuotojų trūkumą, nes ši visuomenės dalis didėja. Dalis vyresnio amžiaus žmonių gali ir nori dirbti ilgiau, jei darbo sąlygos jiems tinkamai pritaikomos.
Jų patirtis ir kompetencijos gali būti svarbios darbo rinkai. Ilgesnis išlikimas joje padėtų išsaugoti ir perduoti sukauptas žinias bei profesinius įgūdžius, taip pat prisidėtų prie sektorių, kuriuose trūksta darbuotojų, poreikių patenkinimo.
Tačiau ministerijos atstovai pabrėžia, kad vien vyresnių žmonių užimtumo didinimo nepakaks. Demografiniai pokyčiai reikalauja platesnių sprendimų: produktyvumo didinimo, naujų technologijų diegimo, darbo sąlygų modernizavimo ir subalansuotos migracijos politikos.
Darbdaviams, įdarbinusiems vyresnius bedarbius, skiriamos subsidijos
SADM teigia vyresnių žmonių užimtumą didinanti per Užimtumo tarnybos (UŽT) ir ministerijos teikiamas darbo rinkos paslaugas, aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei užimtumo didinimo programas.
Viena iš remiamojo įdarbinimo priemonių yra įdarbinimas subsidijuojant. Vyresni nei 50 metų bedarbiai darbo rinkoje papildomai remiami, o jų įdarbinusiems UŽT siųstus žmones darbdaviams kompensuojama 50 proc. darbo užmokesčio.
Subsidija apskaičiuojama nuo darbuotojui priskaičiuotų darbo pajamų, tačiau negali viršyti 1,5 minimalaus mėnesinio atlygio (MMA). Ji mokama iki 6 mėnesių.
Vyresniems žmonėms taip pat prieinamos paramos mokymuisi priemonės, tarp jų – profesinis mokymas. Jis skirtas reikiamai kvalifikacijai ar naujai kompetencijai įgyti arba persikvalifikuoti.
UŽT kompensuoja profesinio mokymo paslaugas: iki 5 MMA kvalifikacijai įgyti ir iki 2,5 MMA kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti. Taip pat gali būti kompensuojama mokymo stipendija, kelionė į profesinio mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimas, privalomasis sveikatos patikrinimas bei skiepai nuo užkrečiamųjų ligų.
Baigęs mokymus žmogus turi įsidarbinti ir dirbti mažiausiai 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis tam tikrą laiką kompetenciją ar kvalifikaciją įgyja kitu būdu, kaip nurodė Užimtumo tarnyba.
Vyresniems darbo ieškantiems žmonėms rengiamos naujos programos
Ministerija taip pat įgyvendina programas, kurių dalyviai gali pasinaudoti savivaldybių, UŽT, nevyriausybinių organizacijų, labdaros ir kitų institucijų teikiama pagalba. Pusę visų programų dalyvių sudaro 50 metų ir vyresni žmonės.
Pagal atvejo vadybos principą jiems parenkamos paslaugos, padedančios pašalinti kliūtis, trukdančias įsidarbinti. Dalyviai gali atlikti praktiką arba įsidarbinti.
UŽT duomenimis, 50 metų ir vyresnių asmenų vidutinė nedarbo trukmė yra ilgesnė nei visų darbo ieškančių žmonių. Bendra vidutinė trukmė siekia 6,5 mėnesio, o vyresnių asmenų – 8,3 mėnesio.
SADM tai sieja su mažesniu pasitikėjimu savo galimybėmis konkuruoti darbo rinkoje, didesne skaitmeninių technologijų baime, sunkesniu prisitaikymu prie technologinių ir organizacinių pokyčių bei neigiamu požiūriu į vyresnius darbuotojus.
Ministerija praneša, kad 2027 m. bus pradėtas projektas, skirtas 55 metų ir vyresnių darbingo amžiaus žmonių įdarbinimui skatinti. Jiems bus teikiamos kompleksinės psichologinio atsparumo stiprinimo ir prisitaikymo prie darbo rinkos pokyčių ugdymo paslaugos.
Projekto dalyviai taip pat bus skatinami raštingumo, verslo kūrimo ir kvalifikacijos įgijimo priemonėmis, kurios turėtų didinti jų galimybes savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje. Pradėjus dirbti, pagalba bus teikiama individualiai, siekiant padėti sėkmingai įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą.
