Medus su dilgėlėmis veiksmingesnis už sirupą: jis detoksikuoja, valo kraują ir stiprina imuninę sistemą – vos 2 arbatiniai šaukšteliai per dieną!
Daug galvojau: kodėl vieni žmonės tokie energingi būdami 80-ies, o kitiems sunku atsikelti sulaukus 60-ies? Kodėl vieni išlaiko aiškų protą ir tvirtą nugarą, o kiti lankosi pas gydytojus su daugybe nusiskundimų?
Svarstote, kokį dilgėlių receptą išbandyti?
Būtinai rekomenduojame išbandyti dilgėlių medų.
Tai nepaprastai naudinga sveikatai.
Jis pašalina toksinus, valo kraują, aprūpina organizmą svarbiomis maistinėmis medžiagomis ir stiprina imuninę sistemą.
Puikiai tinka kaip arbatos ingredientas arba šaukšteliams.
Dilgėlė laikoma veiksmingiausiu detoksikuojančiu augalu „kraujo valymui“.
Dilgėlė turi savybę išvalyti organizmą nuo rūgščių, tirpdyti ir skatinti toksinų pašalinimą, gerinti virškinimą ir visos medžiagų apykaitos veiklą, taip pat turi lengvą diuretikų poveikį.
Jis teigiamai veikia alerginį rinitą ir reumatą, turi priešuždegiminį ir gydomąjį poveikį, atkuria pažeistą odą po nudegimų ar traumų, teigiamai veikia nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo.
Stebuklas, vadinamas dilgėlių medumi.
Jame yra medžiagų, kurios mažina cukraus kiekį kraujyje, cholesterolį ir aukštą kraujospūdį, padeda gydyti anemiją ir šalina nuovargį.
Jame yra vitamino C, vitamino B1, provitamino A, taninų, angliavandenių, acto rūgšties, skruzdžių rūgšties, mineralų: kalcio, fosforo, geležies, o svarbiausia, kad švieži žali lapai yra gausūs chlorofilo, kuris turi tonizuojantį poveikį, palaiko medžiagų apykaitą ir liaukų veiklą.
Kaip pasigaminti dilgėlių medaus?
Dilgėlėse yra didžiausias liaudies medicinoje nuo seno žinomas maistinių medžiagų kiekis.
Vaikštant miške galima prisirinkti dilgėlių, augančių atokiau nuo kelių.
Namuose juos reikia nuplauti ir susmulkinti mėsmalėje.
Atsargiai perkoškite minkštimą per švarią marlę ir sumaišykite sultis su skystu natūraliu medumi santykiu 40% medaus ir 60% dilgėlių sulčių.
Supilkite į stiklainius, uždarykite dangteliais ir laikykite šaldytuve.
Geriausia ryte išgerti 1–2 šaukštus medaus su dilgėlėmis, ištirpintų stiklinėje vandens su pusės citrinos sultimis.
Žiemą ir pavasarį vaikams duodame po vieną arbatinį šaukštelį du kartus per dieną.
Dilgėlių meduje yra daug vitaminų ir mineralų, naudingų sveikatai.
Jis taip pat valo kraują nuo toksinų, pagerina jo sudėtį (pagreitina raudonųjų kraujo kūnelių atsinaujinimą) ir jį skystina.
Šio mišinio vartojimas gydo anemiją ir stiprina imuninę sistemą.
Ypač rekomenduojama moterims, kenčiančioms nuo pernelyg gausių menstruacijų.
Ir tada vieną dieną išgirdau paprastą frazę: „Ilgaamžiškumas prasideda nuo šakutės .“ Iš pradžių nusijuokiau. Bet tada pradėjau atkreipti dėmesį į tai, ką valgo tie, kurie gyvena ilgai ir jaučiasi gerai.
Ir žinote ką? Beveik visi pasaulio šimtamečiai (ir ne tik japonai!) į savo mitybą įtraukia tuos pačius paprastus maisto produktus . Jokių svetimų ingredientų. Daugelis jų iš tikrųjų auga mūsų pačių vasarnamiuose! Leiskite man jais su jumis pasidalinti, jei pravers!
1. Pupelės ir lęšiai
Ilgaamžiai žmonės, ypač Graikijoje, Italijoje, Japonijoje ir net Kubanėje, pupeles valgo beveik kiekvieną dieną. Kodėl? Nes tai gryni augaliniai baltymai , kurie padeda organizmui ilgai funkcionuoti ir nesudilti.
Pupelės taip pat maistingos, bet neapsunksta. Jos nepalieka išsekimo jausmo; priešingai, suteikia energijos ir skaidraus proto. Mano močiutė troškindavo pupeles su svogūnais, o senelis jas valgydavo ir sakydavo: „Štai juk tikras maistas.“
2. Tamsiai žalios daržovės
Špinatai, brokoliai, rūgštynės, net paprastos dilgėlės pavasarį. Kodėl? Nes juose yra ne tik vitaminų, bet ir lėtai išsiskiriančio kuro ląstelėms. Šios daržovės gerina žarnyno veiklą, palaiko sąnarius ir mažina uždegimą.
Taip, špinatai žiemą brangūs. Tačiau vasarą jų gausu, ypač jei jie šaldyti. O brokolių jau seniai galima rasti kiekvienoje parduotuvėje. Aš asmeniškai jų dedu į omletus ar troškinius su trupučiu sviesto. Jie ir skanūs, ir sveiki.
3. Riešutai (tik sauja!)
Kaukaze, Abchazijoje ir Sicilijoje riešutai valgomi nuo vaikystės. Vos penki ar šeši per dieną. To pakanka širdžiai ir kraujagyslėms palaikyti. Svarbiausia – nepersistengti.
Mūsų šeimoje nė viena diena nepraeina be graikinių riešutų. Su medumi, su koše ar tiesiog vieni.
4. Burokėliai
Galima jam giedoti odes. Tai natūralus viso kūno šepetys . Ir jis kainuoja centus. Galite jį virti, kepti orkaitėje, tarkuoti į salotas, gaminti humusą. Jis tinka viskam.
Burokėliai padeda reguliuoti kraujospūdį, palaiko kraujotaką ir maitina kepenis. Netgi paprasčiausiai juos iškepus orkaitėje ir valgant su trupučiu aliejaus, bus gauta didelės naudos sveikatai.
5. Juoda duona su sėlenomis
Visose ilgaamžiškumo „mėlynosiose zonose“ (taip vadinami regionai, kuriuose žmonės gyvena ilgiau nei 90 metų) visada galima rasti viso grūdo duonos. Ne baltos, ne saldžios. O paprastos, tamsios, su sėlenomis.
Ji soti, suteikia skaidulų, padeda tuštintis ir kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje. Mano senelis valgė šią česnakinę duoną ir gyveno beveik šimtmetį. Jis nė karto nesiskundė virškinimu.
6. Vaisiai, ypač sezoniniai
Abchazai valgo figas. Japonai valgo persimonus. Uzbekai valgo granatus. Mes valgome obuolius, kriaušes, slyvas ir uogas. Viskas, kas auga saulėje, natūraliai maitina organizmą , jo neperkraudama.
Vaisiai nėra desertas. Tai visavertė jūsų mitybos dalis. Svarbiausia – nepersivalgyti ir rinktis sezoninius vaisius. Jie suteikia daugiausia maistinės vertės.
7. Rauginti pieno produktai
Kefyras, rūgpienis, raugintas keptas pienas, varškės sūris. Viskas gaminama senamadiškai, be tirštiklių ar priedų. Šimtamečiams kefyras nėra būdas „numesti svorio“, o veikiau įprastos mitybos dalis.
Išgerkite stiklinę vakare ir pajusite skirtumą. Geriau miegosite, virškinimas bus sklandesnis, o rytas prasidės lengviau.
Rezultatai
Amžinos jaunystės paslapties toli ieškoti nereikia. Ji jau yra mūsų lėkštėje. Burokėliuose, pupelėse, obuoliuose ir rauginto pieno produktuose. Mūsų močiutės ir prosenelės turėjo visų šių dalykų.
Mes tiesiog pradėjome pamiršti, ką reiškia valgyti tikrą maistą , o ne tik su akį traukiančiomis etiketėmis.
