KARŠTOS NAUJIENOS
Patarimai

Sukčiai vasarą nesnaudė: dėl vieno neatsargaus paspaudimo žmonės prarado tūkstančius

Nors vasara daugeliui reiškia atostogas, nusikaltėliai tuo metu darbo nestabdė. Marijampolės apskrities policijos duomenimis, birželį, liepą ir rugpjūtį gyventojai nuo sukčių nukentėjo mažiausiai 16 kartų. Naudotos įvairios schemos: nuo melagingų pranešimų apie siuntas ir suklastotų bankų svetainių iki netikrų poilsio vietų rezervacijų bei automobilių pirkimo sandorių.

Pareigūnai pabrėžia, kad sukčių aukomis tampa ne vien senjorai. Nusikaltėliai išnaudoja situacijas, kai žmogus skuba, laukia siuntos, internete perka prekę arba neatidžiai paspaudžia gautą nuorodą. Gyventojai raginami išlikti budrūs ir neatskleisti asmens bei bankinių duomenų.

Per vasarą užfiksuota 16 sukčiavimo atvejų

Policija įspėja, kad vienas neapgalvotas paspaudimas ar skubiai priimtas sprendimas gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų. Marijampolės apskrities policijos paros įvykių suvestinėse birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais užregistruota 16 sukčiavimo atvejų.

Nusikaltėliai gyventojus apgavo įvairiais būdais. Žmonės prarado pinigus:

  • paspaudę SMS žinutėse pateiktas nuorodas apie tariamas siuntas;
  • prisijungę prie suklastotų bankų interneto svetainių;
  • apsilankę netikrame „E. sveikatos“ puslapyje;
  • patikėję skambinusiais asmenimis, kurie apsimetė banko darbuotojais ar policijos pareigūnais;
  • pirkdami prekes iš netikrų internetinių parduotuvių ar „Facebook“ skelbimų;
  • sudarydami automobilių pirkimo sandorius.

Sukčiai laukia ne konkretaus aukos amžiaus, o tinkamos progos: skubėjimo, pasitikėjimo autoritetu, siuntos laukimo, pirkimo internete ar neatidaus paspaudimo.

Policija primena pagrindines saugumo taisykles

Prieš atliekant mokėjimą ar įvedant banko prisijungimo informaciją, pareigūnai pataria:

  • nespausti įtartinų nuorodų, gautų SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu;
  • prie banko jungtis tik savarankiškai naršyklėje įvedus oficialų jo interneto adresą;
  • niekam neatskleisti prisijungimo duomenų, PIN kodų ir „Smart-ID“ patvirtinimų;
  • nepasikliauti vien skambinančiojo teiginiu, kad jis yra banko, policijos ar kitos institucijos darbuotojas;
  • prieš pervedant pinigus nepažįstamam pardavėjui patikrinti pateiktą informaciją;
  • įmonėms, gavusioms pranešimą apie pasikeitusius verslo partnerio banko rekvizitus, informaciją patvirtinti kitu, anksčiau žinomu kontaktu.

Šiais patarimais savo „Facebook“ paskyroje dalijosi Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?