Žinutės apie sandėlyje užstrigusią siuntą, neapmokėtą parkavimą ar galimybę greitai užsidirbti investuojant pasiekia daugybę Lietuvos gyventojų. Nepaisant nuolatinių perspėjimų, dalis žmonių vis dar paspaudžia jose esančias nuorodas ir praranda pinigus.
Kaip atpažinti sukčių naudojamas pinkles, kas gali nutikti atvėrus jų atsiųstą nuorodą, kokių veiksmų imtis ją paspaudus ir kodėl dirbtinis intelektas tapo svarbiu nusikaltėlių įrankiu, „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ aptarė kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ vyresnysis produkto vadovas Dominykas Šimkus bei Lietuvos policijos Visuomenės informavimo skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.
Sukčiai siekia sukelti paniką ir priversti skubėti
D. Šimkaus teigimu, per pastaruosius metus Lietuvoje siunčiamų apgaulingų SMS žinučių skaičius išaugo net keturis kartus. Pagrindinis nusikaltėlių tikslas – paskatinti žmogų reaguoti kuo greičiau, nepaliekant laiko įvertinti situacijos.
Sukčiai stengiasi paveikti žmonių emocijas ir dėmesį, kad šie neapgalvoję paspaustų nuorodą ar atliktų kitą veiksmą. Toks skubėjimas gali sukelti labai rimtų pasekmių.
Situaciją dar labiau apsunkino dirbtinis intelektas. Anksčiau apgaulingas žinutes neretai išduodavo gramatinės klaidos, netikslumai ar prastai atkartota institucijų vizualika. Dabar dirbtinis intelektas leidžia sukčiams kurti beveik nepriekaištingą, be klaidų parašytą turinį.
Nusikaltėliai analizuoja institucijų, bankų, policijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos siunčiamus pranešimus bei mėgina juos atkartoti. Taip sukuriamos netikros interneto svetainės, kurios iš pirmo žvilgsnio gali beveik nesiskirti nuo tikrų puslapių.
Nuoroda nuveda į suklastotą svetainę
Paspaudęs sukčių atsiųstą nuorodą žmogus dažniausiai nukreipiamas į nusikaltėlių sukurtą svetainę, apsimetančią oficialia institucija ar kita patikima paslauga.
Tokiuose puslapiuose prašoma įrašyti asmens duomenis. Iš pradžių gali būti reikalaujama vardo, pavardės ar asmens kodo, o vėliau – banko kortelės duomenų, slaptažodžių ar elektroninio pašto informacijos.
D. Šimkus atkreipė dėmesį, kad pinigų ne visuomet prašoma iš karto. Kartais sukčiai pirmiausia surenka informaciją, o kitą atakos etapą organizuoja vėliau. Kitais atvejais žmogus nedelsiant raginamas atlikti pavedimą ar priimti kitą finansinį sprendimą.
Vien paspaudimas ne visada užkrečia įrenginį
Pasak eksperto, vien nuorodos atvėrimas nebūtinai reiškia, kad telefonas ar kompiuteris jau užkrėstas. Vis dėlto saugiausia tokių nuorodų apskritai nespausti ir pirmiausia įvertinti gautą žinutę.
Didžiausia grėsmė kyla tada, kai žmogus pradeda suvedinėti savo duomenis arba atsisiunčia nuorodoje siūlomą programėlę. Tokia programa gali būti skirta perimti prieigą prie įrenginio ir jame saugomos informacijos.
Jeigu duomenys jau pateikti, reikia kuo greičiau susisiekti su banku ar kita atsakinga institucija ir imtis apsaugos priemonių. Įdiegus neaiškią programėlę, rekomenduojama nedelsiant atjungti telefoną ar kompiuterį nuo interneto, pakeisti slaptažodžius ir kreiptis pagalbos.
Ekspertas pataria svarbiausius slaptažodžius pakeisti naudojantis kitu, saugiu įrenginiu. Įtartiną programėlę reikėtų kuo skubiau pašalinti, o užkrėstą įrenginį atjungti nuo ryšio.
Didžiausi pinigų praradimai – dėl investicinių apgavysčių
R. Matonis teigia, kad finansiškai skaudžiausia sukčiavimo rūšis tebėra investicinės apgavystės. Kai kuriais atvejais žmonės per kelis mėnesius ar pusmetį nusikaltėliams perveda dešimtis arba šimtus tūkstančių eurų.
Kuo vėliau auka supranta, kas įvyko, tuo sunkiau susigrąžinti pinigus. Jei žmogus į banką kreipiasi iš karto, galimybės apsisaugoti būna didesnės.
Pasak policijos atstovo, šiuo metu taip pat plačiai naudojamos apgaulingos SMS žinutės. Be jų ir elektroninių laiškų, daugėja netikrų naujienų portalų kopijų. Tradicinių sukčių skambučių sumažėjo, tačiau jie neretai tampa antruoju atakos etapu po to, kai žmogus paspaudžia nuorodą.
Apgaules atpažinti darosi vis sunkiau, nes dirbtinis intelektas padeda sukurti profesionalesnį turinį. Nors kartais vis dar pasitaiko netikrų nuorodų, klaidų ar kitų neatitikimų, ankstesni akivaizdūs požymiai ne visada išlieka.
Asmens duomenys gali būti nutekinti arba nupirkti
Žmonėms neretai kyla klausimas, kaip sukčiai sužino jų vardą, pavardę ar kitą informaciją. R. Matonio teigimu, dalis duomenų gali būti paimta iš anksčiau nutekintų institucijų ar įmonių duomenų bazių. Asmens informacija taip pat parduodama vadinamajame juodajame internete.
Vis dėlto didžioji dalis apgavysčių išlieka bendro pobūdžio. Žmogus gali tiesiog neįvertinti gautos žinutės, paskubėti, paspausti nuorodą ir greitai nukentėti – tam nebūtina turėti daug individualios informacijos.
Net vardą ir pavardę verta saugoti
D. Šimkus ragina atsakingai vertinti visų asmens duomenų atskleidimą internete. Jo teigimu, prieš dalijantis bet kokia informacija reikėtų pagalvoti, ar ji iš tiesų būtina.
Jautriais duomenimis gali būti laikomi net vardas ir pavardė, todėl jų nereikėtų atskleisti neapgalvojus.
R. Matonis pastebi, kad žmonės patys įvairioms interneto parduotuvėms, rezervavimo sistemoms ar paslaugų teikėjams kartais siunčia daug informacijos, įskaitant asmens dokumento ar banko kortelės nuotraukas. Apie tokį informacijos perdavimą jie prisimena tik tada, kai jau nukenčia ir kreipiasi pagalbos.
Apsaugai gali padėti ir technologijos
Nors kritinis mąstymas išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių, saugumą gali sustiprinti ir technologiniai sprendimai. Yra įrankių, leidžiančių naudoti alternatyvius elektroninio pašto adresus, telefono numerius ar virtualias tapatybes.
Tokių sprendimų naudotojui nereikia visko kurti pačiam – technologijos gali padėti susikurti papildomas priemones ir jas valdyti.
Taip pat kuriamos sistemos, automatiškai atpažįstančios įtartinas SMS žinutes ar skambučius. Kai kurios jų apie galimą grėsmę informuoja iš anksto, o kitos gali apgaulingus pranešimus paslėpti ar užblokuoti, kad jie vartotojo nepasiektų.
Dvi taisyklės, padedančios išvengti apgavystės
R. Matonis išskiria dvi pagrindines taisykles. Pirmoji – nespausti institucijų ar kitų paslaugų teikėjų vardu atsiųstų nuorodų. Jei kyla abejonių, reikia patiems naršyklėje įvesti oficialų institucijos adresą ir į ją patekti ne per gautą žinutę.
Antroji taisyklė – nesileisti į pokalbius su nepažįstamaisiais, kurie skambina rusų kalba. Laikantis šių principų, tikimybė šiuo etapu netapti sukčių auka yra labai didelė.
Nors tarptautinės teisėsaugos operacijos padeda mažinti sukčiavimo mastą, nusikaltėliai nuolat prisitaiko ir ieško naujų būdų pasiekti potencialias aukas. Todėl svarbiausia išlikti budriems, kritiškai vertinti gautas žinutes ir neskubėti atlikti veiksmų vien todėl, kad to reikalauja nepažįstamas siuntėjas ar skambinantysis.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ galite klausyti čia.
