Lietuva imasi papildomų saugumo priemonių prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Į pagalbą pasieniečiams pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai, o sustiprinta sienos apsauga pratęsta iki lapkričio vidurio. Sprendimas priimtas įvertinus įvykius kaimyninėse valstybėse ir galimus pokyčius Rusijoje. Pareigūnai neatmeta, kad pasienyje gali kilti naujų iššūkių, tačiau pabrėžia – šiuo metu situacija išlieka rami. Kodėl Lietuva nusprendė stiprinti sienos apsaugą ir kokiems scenarijams ruošiamasi?
Priimtas svarbus sprendimas: kariuomenės pagalba pratęsta
Spalio 16 dieną Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad Lietuvos kariuomenė ir toliau padės Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) saugoti valstybės sieną su Kaliningrado sritimi.
Sprendimą priėmė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, atsižvelgęs į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą.
Pagal naujausią sprendimą sustiprinta sienos apsauga tęsis iki lapkričio vidurio.
Pagrindinė priežastis – galimi neteisėto sienos kirtimo incidentai ir rizika, kad dėl įvykių Rusijoje gali padaugėti žmonių, bandančių patekti į Lietuvos teritoriją.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad tai prevencinis sprendimas.
Svarbu tai, kad Lietuvos karinė žvalgyba šiuo metu nefiksuoja reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje.
Tai reiškia, kad papildomų karių pasitelkimas neturėtų būti suprantamas kaip pranešimas apie artėjantį karinį puolimą.
Prie sienos pasitelkta apie 100 Lietuvos karių
Lietuvos kariuomenė spalio 8 dieną pranešė apie papildomų pajėgų skyrimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Numatyta pasitelkti kuopos dydžio karinį vienetą.
Viešai skelbtais duomenimis, kalbama apie maždaug 100 karių.
Jų pagrindinė užduotis – padėti pasieniečiams užtikrinti valstybės sienos saugumą.
Kariai kartu su VSAT pareigūnais vykdo patruliavimą pasienio užkardų teritorijose.
Prireikus gali būti pasitelkiami mobilūs patruliai, stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai.
Tokiu būdu siekiama padidinti pasienyje veikiančių pareigūnų pajėgumus ir užtikrinti greitesnį reagavimą į galimus incidentus.
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad bendradarbiavimas su pasieniečiais nėra išskirtinė priemonė, taikoma tik karinės grėsmės atveju.
Tai viena iš valstybės institucijų bendradarbiavimo formų, leidžiančių sustiprinti sienos apsaugą.
Kodėl ypatingas dėmesys skirtas Kaliningrado sričiai?
Kaliningrado sritis yra strategiškai svarbi Rusijos teritorija, esanti tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Joje dislokuoti Rusijos kariniai pajėgumai, o regiono geografinė padėtis turi didelę reikšmę NATO rytinio flango saugumui.
Tačiau dabartinis Lietuvos sprendimas stiprinti sienos apsaugą pirmiausia susijęs ne su Rusijos kariuomenės judėjimu, o su galimais migracijos ir pasienio saugumo iššūkiais.
Lietuvos ir Rusijos valstybės siena tęsiasi beveik 275 kilometrus.
Didelę jos dalį sudaro Nemuno upė ir kiti gamtiniai ruožai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi nėra tokio ištisinio fizinio barjero, koks įrengtas pasienyje su Baltarusija.
Todėl papildomi žmogiškieji ištekliai šioje teritorijoje yra ypač svarbūs.
Karių pasitelkimas leidžia sustiprinti patruliavimą ir padidinti sienos stebėjimo galimybes.
Rusijos mobilizacijos klausimas – viena pagrindinių priežasčių
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas spalio pradžioje paaiškino, kad papildomų saugumo priemonių imtasi įvertinus kelis veiksnius.
Vienas jų – viešojoje erdvėje pasirodę signalai apie galimą naują mobilizaciją Rusijoje.
Lietuvos institucijos vertina scenarijų, pagal kurį dalis Rusijos gyventojų, siekdami išvengti mobilizacijos, galėtų bandyti patekti į kaimynines valstybes.
Tarp galimų krypčių minima ir Lietuva.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad kalbama apie galimą scenarijų, o ne patvirtintą naujos mobilizacijos pradžią.
Kitas veiksnys – spalio pradžioje Latvijos ir Baltarusijos pasienyje užfiksuotas incidentas.
Jo metu migrantų grupė bandė neteisėtai patekti į Latviją.
Remiantis Latvijos institucijų pateikta informacija, migrantus lydėjo ginkluoti asmenys, kurie grasino pasienio apsaugą vykdžiusiems kariams.
Šis įvykis paskatino Lietuvos institucijas papildomai įvertinti regiono saugumo situaciją.
Lietuva nusprendė veikti iš anksto, nelaukdama, kol panašaus pobūdžio incidentas galėtų įvykti prie jos sienos.
Lietuvos kariuomenės vadovybė apsilankė pasienyje
Spalio 21 dieną Lietuvos kariuomenė paskelbė apie Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko vizitą prie sienos su Kaliningrado sritimi.
Vizito metu jis susitiko su Lietuvos kariais, kurie kartu su pasieniečiais vykdo sienos apsaugos užduotis.
Kariuomenės vadovybei pristatytos pasienyje naudojamos stebėjimo ir apsaugos priemonės.
Tarp jų – fiziniai barjerai, vaizdo stebėjimo sistemos, radarai ir kiti techniniai sprendimai.
Taip pat aptartos transporto priemonių bei krovinių tikrinimo procedūros ir neteisėtos migracijos prevencija.
Didelis dėmesys skirtas karių pasirengimui ir bendradarbiavimui su VSAT pareigūnais.
Pasak kariuomenės, veiksmingai valstybės sienos apsaugai būtinos ne tik modernios technologijos, bet ir tinkamai parengti žmonės.
Vizitas patvirtina, kad papildomos pajėgos pasienyje jau vykdo joms pavestas užduotis.
Kokiems incidentams Lietuva ruošiasi?
Sienos apsaugos stiprinimas leidžia pasirengti keliems galimiems scenarijams.
Pirmasis – padidėjęs neteisėto sienos kirtimo bandymų skaičius.
Jeigu Rusijoje pasikeistų vidaus situacija arba būtų paskelbta nauja mobilizacija, pasienyje galėtų padaugėti žmonių, siekiančių patekti į Lietuvos teritoriją.
Antrasis scenarijus – organizuoti bandymai neteisėtai kirsti valstybės sieną.
Tokio pobūdžio incidentai jau anksčiau buvo fiksuoti prie Baltarusijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių sienų.
Trečiasis – galimos provokacijos, kuriomis būtų siekiama patikrinti pasienio tarnybų reagavimą.
Tačiau šie scenarijai nėra prognozė, kad tokie įvykiai būtinai prasidės.
Jie paaiškina, kodėl valstybės institucijos siekia turėti pakankamai pajėgų skirtingoms situacijoms valdyti.
Papildomi kariai suteikia galimybę padidinti patruliavimo intensyvumą ir sumažinti pasienio pareigūnams tenkantį krūvį.
Ar pasienyje gali atsirasti daugiau karinės technikos?
Kariuomenės pagalba VSAT pirmiausia orientuota į patruliavimą, stebėseną ir kitas sienos apsaugos užduotis.
Viešai paskelbta, kad pagal poreikį gali būti naudojami mobilūs stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai.
Tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad pasienyje vyksta plataus masto karinių pajėgų telkimas, susijęs su pasirengimu tiesioginiam konfliktui.
Karinės žvalgybos duomenimis, reikšmingų Rusijos karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje nepastebėta.
Todėl svarbu atskirti du skirtingus dalykus – valstybės sienos apsaugos stiprinimą ir kariuomenės pasirengimą kariniam konfliktui.
Dabartinės priemonės pirmiausia skirtos prevencijai ir institucijų reagavimo galimybėms stiprinti.
Ką tai reiškia pasienio gyventojams?
Lietuvos pasienio su Kaliningrado sritimi gyventojai gali pastebėti didesnį karių ir pasieniečių aktyvumą.
Kai kuriose teritorijose gali būti dažniau vykdomas patruliavimas ar naudojamos papildomos stebėjimo priemonės.
Tačiau vien kariuomenės dalyvavimas sienos apsaugoje nereiškia, kad gyventojams kyla tiesioginis pavojus.
Lietuvos institucijos nėra paskelbusios, kad dėl šio sprendimo pasienio gyventojams reikėtų evakuotis ar imtis ypatingų apsaugos veiksmų.
Taip pat nėra paskelbta apie naujus visuotinius civilių judėjimo ribojimus dėl kariuomenės pagalbos VSAT.
Gyventojams svarbu vadovautis oficialia informacija ir nepasitikėti socialiniuose tinkluose plintančiais nepatvirtintais pranešimais.
Pastebėjus įtartiną veiklą pasienio teritorijoje, reikėtų informuoti atsakingas tarnybas.
Kodėl Lietuva nusprendė nelaukti situacijos pablogėjimo?
Vienas svarbiausių dabartinio sprendimo aspektų – prevencinis pasirengimas.
Vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad valstybės institucijos siekia reaguoti į galimas grėsmes dar prieš joms pasireiškiant.
Tokio požiūrio esmė – užtikrinti, kad pasienyje pakaktų pareigūnų ir techninių priemonių netikėtiems incidentams suvaldyti.
Jeigu būtų laukiama, kol padidės neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius, papildomų pajėgų organizavimas galėtų užtrukti.
Todėl kariai pasitelkti iš anksto.
Šis sprendimas taip pat leidžia praktiškai stiprinti kariuomenės ir VSAT bendradarbiavimą.
Abi institucijos gali geriau koordinuoti veiksmus ir prireikus greičiau reaguoti į pasikeitusią situaciją.
Ar situacija Kaliningrado srityje kelia tiesioginę karinę grėsmę?
Tai vienas svarbiausių klausimų, kylantis paskelbus apie papildomų karių pasitelkimą.
Spalio 16 dienos Krašto apsaugos ministerijos pranešime aiškiai nurodyta, kad karinė žvalgyba nestebi reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje.
Todėl dabartinių priemonių nereikėtų interpretuoti kaip patvirtinimo, jog Rusija ruošiasi pulti Lietuvą.
Vis dėlto Kaliningrado sritis išlieka strategiškai svarbi Rusijos karinė teritorija.
Lietuva kartu su NATO sąjungininkais nuolat vertina regiono saugumo situaciją.
Tai apima karinių pajėgumų stebėjimą, galimų hibridinių grėsmių analizę ir pasirengimą įvairiems scenarijams.
Tačiau dabartinis karių pasitelkimas pasienyje yra susijęs su sienos apsaugos stiprinimu, o ne paskelbtu karinės grėsmės padidėjimu.
Kas vyks toliau?
Pagal spalio 16 dieną paskelbtą sprendimą kariuomenės pagalba pasieniečiams tęsis iki lapkričio vidurio.
Tačiau konkretūs pajėgumai ir tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos regione.
Lietuvos kariuomenė ir VSAT pagal poreikį derins, kiek karių ir kokių priemonių reikės pasienio saugumui užtikrinti.
Jeigu situacija išliks stabili, papildomų priemonių poreikis gali būti peržiūrėtas.
Jeigu atsirastų naujų rizikų, institucijos galėtų svarstyti tolesnį apsaugos stiprinimą.
Kol kas oficiali Lietuvos institucijų pozicija išlieka aiški: sienos apsauga stiprinama prevenciškai, o reikšmingų Rusijos karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje nefiksuojama.
Tai svarbi žinia tiek pasienio gyventojams, tiek visai Lietuvos visuomenei.
Valstybė siekia būti pasirengusi galimiems iššūkiams, tačiau pats pasirengimas nereiškia, kad pavojus yra neišvengiamas.
Artimiausiomis savaitėmis svarbiausia bus stebėti, ar saugumo situacija regione keisis ir ar Lietuvos institucijoms prireiks papildomų pajėgų prie sienos su Kaliningrado sritimi.
