Įsivaizduokite situaciją: vieną vakarą namuose netikėtai užgęsta šviesos. Po kelių minučių nustoja veikti internetas, o mobilusis telefonas nebegali prisijungti prie tinklo. Parduotuvėse neveikia atsiskaitymo terminalai, dalis degalinių negali aptarnauti klientų, o gyventojai pradeda ieškoti informacijos apie tai, kas vyksta. Kiek realus toks scenarijus Lietuvoje ir kas nutiktų, jeigu vienu metu sutriktų kelios svarbiausios šalies sistemos?
Pirmosios minutės: sutrikimas, kurio pasekmes pajustų daugelis
Elektros energija šiandien yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės veikimo sąlygų.
Nuo jos priklauso ne tik namų apšvietimas, bet ir interneto ryšys, bankų sistemos, transportas, prekybos centrai, vandens tiekimas bei daugelis kitų paslaugų.
Todėl didelio masto elektros tiekimo sutrikimas galėtų sukelti grandininę reakciją.
Pirmiausia gyventojai pastebėtų išsijungusius buitinius prietaisus, neveikiančius maršrutizatorius ir sutrikusį apšvietimą.
Dalis pastatų galėtų netekti šildymo ar karšto vandens tiekimo, jeigu šių sistemų veikimui būtina elektros energija.
Daugiabučiuose galėtų sustoti liftai.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visos sistemos išsijungtų vienu metu.
Ligoninės, kai kurie ryšių operatorių objektai ir kita kritinė infrastruktūra turi rezervinio elektros tiekimo priemonių.
Jų veikimo trukmė priklausytų nuo konkretaus objekto techninių galimybių, atsargų ir sutrikimo masto.
Po kelių valandų: prasidėtų rimtesni iššūkiai
Jeigu elektros tiekimas nebūtų atkurtas per kelias valandas, gyventojai galėtų susidurti su papildomais nepatogumais.
Vienas pirmųjų iššūkių būtų maisto produktų laikymas.
Šaldytuvai ir šaldikliai nustotų aktyviai šaldyti, todėl ilgėjant elektros tiekimo sutrikimui didėtų maisto gedimo rizika.
Taip pat galėtų sutrikti dalies parduotuvių veikla.
Prekybos centrai priklauso nuo kasos aparatų, atsiskaitymo terminalų, šaldymo įrangos ir elektroninių apskaitos sistemų.
Kai kurios parduotuvės galėtų tęsti darbą naudodamos rezervinius elektros šaltinius, tačiau kitos būtų priverstos laikinai užsidaryti.
Problemų galėtų kilti ir degalinėse.
Daugumai degalų siurblių būtina elektra, todėl jos neturint degalų išdavimas gali būti neįmanomas.
Didžiausia problema būtų ne pats elektros dingimas, o tai, kiek ilgai sutrikimas tęstųsi ir kokią teritoriją apimtų.
Ar kartu su elektra dingtų ir mobilusis ryšys?
Vienas dažniausių klausimų – ar nutrūkus elektros tiekimui gyventojai iš karto prarastų galimybę skambinti telefonu.
Atsakymas nėra toks paprastas.
Mobiliojo ryšio bazinės stotys priklauso nuo elektros energijos, tačiau dalis jų turi rezervinius maitinimo šaltinius.
Tai leidžia ryšiui veikti ir nutrūkus pagrindiniam elektros tiekimui.
Vis dėlto rezervinių sistemų galimybės nėra neribotos.
Jeigu elektros tiekimo sutrikimas būtų didelio masto ir užsitęstų, kai kurios bazinės stotys galėtų nustoti veikti.
Be to, krizės metu išaugęs skambučių ir duomenų perdavimo srautas galėtų papildomai apkrauti tinklus.
Dėl to gyventojams gali būti sunkiau prisiskambinti ar naudotis mobiliuoju internetu.
Tačiau visiškas ryšio dingimas visoje Lietuvoje nėra automatinė elektros tiekimo sutrikimo pasekmė.
Ryšių tinklai turi skirtingas atsparumo priemones, todėl jų veikimas priklausytų nuo konkrečių aplinkybių.
Interneto sutrikimai: kodėl neveikiantis maršrutizatorius dar nereiškia tinklo griūties?
Daugelyje namų interneto ryšys priklauso nuo elektros energija maitinamo maršrutizatoriaus.
Todėl dingus elektrai namuose gali iš karto nustoti veikti belaidis „Wi-Fi“ tinklas.
Tačiau tai nereiškia, kad visas interneto tinklas Lietuvoje būtų išjungtas.
Didieji duomenų centrai ir telekomunikacijų infrastruktūros objektai dažnai turi rezervinius elektros šaltinius.
Vis dėlto ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas galėtų paveikti ir juos.
Ypač sudėtinga situacija susidarytų, jeigu vienu metu būtų pažeista ne tik elektros, bet ir ryšių infrastruktūra.
Tokiu atveju galėtų sutrikti elektroninės bankininkystės, valstybės institucijų ar kitų internetinių paslaugų prieinamumas.
Būtent dėl šios priežasties kritinės infrastruktūros apsauga laikoma vienu svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų.
Kas nutiktų bankams ir atsiskaitymams kortelėmis?
Šiuolaikinėje Lietuvoje didelė dalis kasdienių mokėjimų atliekama banko kortelėmis arba mobiliaisiais telefonais.
Tačiau elektroniniams atsiskaitymams būtinos veikiančios technologinės sistemos.
Jeigu parduotuvėje nebūtų elektros ar ryšio, atsiskaitymas kortele galėtų tapti neįmanomas.
Tai nereiškia, kad gyventojų pinigai banko sąskaitose dingtų.
Tačiau prieiga prie jų tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti laikinai apribota.
Taip pat gali neveikti dalis bankomatų.
Todėl civilinės saugos specialistai rekomenduoja namuose turėti nedidelę grynųjų pinigų atsargą.
Ji galėtų praversti tais atvejais, kai elektroniniai mokėjimai laikinai neveikia.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad grynieji pinigai būtų naudingi tik ten, kur prekybos vietos galėtų tęsti veiklą ir juos priimti.
Vandens tiekimas ir šildymas: kokios problemos galėtų kilti?
Elektros tiekimo sutrikimas gali paveikti ir vandentiekio sistemas.
Vandens tiekimo įmonės naudoja siurblius, valdymo sistemas bei kitą elektros energija maitinamą įrangą.
Dalis infrastruktūros turi rezervinius elektros šaltinius.
Tačiau užsitęsus sutrikimui ir išsekus rezervams, tam tikrose vietovėse galėtų sumažėti vandens slėgis arba laikinai nutrūkti tiekimas.
Panaši situacija galima ir šildymo sektoriuje.
Net jeigu šilumos gamybos įrenginiai galėtų veikti, šilumos paskirstymui pastatuose dažnai reikalingi elektriniai siurbliai.
Todėl gyventojai, ypač šaltuoju metų laiku, galėtų susidurti su papildomais iššūkiais.
Šių problemų mastas priklausytų nuo konkretaus miesto, infrastruktūros būklės ir turimų rezervinių pajėgumų.
Ar ligoninės galėtų tęsti darbą?
Vienas jautriausių klausimų – sveikatos priežiūros įstaigų veikla.
Ligoninėse naudojama medicininė įranga, gyvybės palaikymo sistemos, laboratorijos ir informacinės technologijos priklauso nuo elektros energijos.
Todėl svarbiausios gydymo įstaigos turi numatytas rezervinio elektros tiekimo priemones.
Jos leidžia užtikrinti kritinių funkcijų tęstinumą nutrūkus pagrindiniam elektros tiekimui.
Tačiau ilgalaikės krizės atveju itin svarbus tampa degalų tiekimas generatoriams, įrangos priežiūra ir logistika.
Dėl to valstybės institucijos bei gydymo įstaigos rengia veiklos tęstinumo planus.
Tai reiškia, kad ligoninės nėra visiškai priklausomos nuo vieno elektros tiekimo šaltinio, tačiau ilgai trunkantis sutrikimas vis tiek galėtų kelti rimtų iššūkių.
Ar tokį scenarijų galėtų sukelti kibernetinė ataka?
Kibernetinės grėsmės yra vienas svarbių šiuolaikinės energetikos ir ryšių infrastruktūros saugumo klausimų.
Energetikos sistemose naudojamos skaitmeninės valdymo technologijos.
Todėl jų apsauga nuo neteisėtos prieigos ir destruktyvių kibernetinių operacijų yra itin svarbi.
Lietuvos žvalgyba savo grėsmių vertinimuose atkreipia dėmesį į Rusijos vykdomas kibernetines ir hibridines operacijas.
Tačiau būtų neteisinga teigti, kad bet koks didelis elektros tiekimo sutrikimas automatiškai reikštų Rusijos ataką.
Elektros tiekimas gali nutrūkti dėl audrų, techninių gedimų, infrastruktūros pažeidimų ar kitų priežasčių.
Norint nustatyti tikrąją priežastį, būtinas atsakingų institucijų ir infrastruktūros operatorių tyrimas.
Todėl kalbant apie galimas hibridines grėsmes svarbu vengti nepagrįstų išvadų.
Lietuva jau ėmėsi svarbių energetinio saugumo sprendimų
Vienas reikšmingiausių pastarųjų metų Lietuvos energetinio saugumo įvykių buvo Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.
2025 metų vasario 9 dieną Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai prisijungė prie kontinentinės Europos sinchroninės elektros sistemos.
Iki tol Baltijos valstybių elektros sistemos veikė bendroje sinchroninėje zonoje su Rusija ir Baltarusija.
Sinchronizacija sumažino priklausomybę nuo šių valstybių ir sustiprino Baltijos šalių galimybes savarankiškai valdyti elektros sistemų veikimą.
Tačiau tai nereiškia, kad elektros tiekimo sutrikimai tapo neįmanomi.
Net ir moderniose Europos elektros sistemose gali pasitaikyti techninių gedimų ar kitų incidentų.
Todėl Lietuva toliau investuoja į energetikos infrastruktūros atsparumą, tinklų modernizavimą ir rezervinius pajėgumus.
Pirmosios 24 valandos: ką turėtų daryti gyventojai?
Jeigu elektros tiekimas sutriktų ilgesniam laikui, svarbiausia būtų išlikti ramiems ir įvertinti situaciją.
Pirmiausia reikėtų nustatyti, ar elektra dingo tik namuose, ar ir aplinkiniuose pastatuose.
Jeigu sutrikimas apima didesnę teritoriją, svarbu sekti oficialią informaciją.
Jeigu internetas neveikia, informacijos šaltiniu galėtų tapti baterijomis maitinamas radijo imtuvas.
Gyventojams taip pat rekomenduojama turėti įkrautą išorinę bateriją telefonui, žibintuvėlį ir būtiniausių atsargų.
Svarbu taupiai naudoti telefono bateriją.
Jeigu mobilusis ryšys veikia ribotai, nereikėtų be būtinybės apkrauti tinklo ilgais pokalbiais.
Taip pat naudinga iš anksto su šeimos nariais susitarti, kaip palaikyti ryšį ir kur susitikti, jeigu įprastos komunikacijos priemonės neveiktų.
72 valandų pasirengimas: kodėl apie jį kalbama vis dažniau?
Lietuvos civilinės saugos institucijos rekomenduoja gyventojams būti pasirengusiems bent 72 valandas savarankiškai pasirūpinti pagrindiniais poreikiais.
Tai aktualu ne tik karinių grėsmių, bet ir stichinių nelaimių, didelių infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Namų ūkiuose rekomenduojama turėti geriamojo vandens, ilgai negendančių maisto produktų, būtinų vaistų ir pirmosios pagalbos priemonių.
Taip pat naudinga pasirūpinti žibintuvėliu, baterijomis, radijo imtuvu ir išoriniais telefonų įkrovikliais.
Vandens atsargas reikėtų planuoti pagal šeimos narių skaičių ir individualius poreikius.
Jeigu namuose yra mažų vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar asmenų, kuriems būtina speciali medicininė įranga, pasirengimo planas turėtų būti pritaikytas jų poreikiams.
Toks pasirengimas nereiškia, kad valstybė prognozuoja artėjančią krizę.
Tai praktinė priemonė, padedanti sumažinti priklausomybę nuo išorinių paslaugų trumpalaikių sutrikimų metu.
Ar Lietuva galėtų visiškai likti be elektros?
Visos šalies masto ilgalaikis elektros tiekimo nutrūkimas būtų rimtas incidentas.
Tačiau elektros energetikos sistema turi įvairias apsaugos, valdymo ir atkūrimo priemones.
Tinklų operatoriai stebi sistemos veikimą, planuoja rezervinius pajėgumus ir rengiasi galimiems sutrikimams.
Todėl nereikėtų manyti, kad vienas techninis gedimas automatiškai paliktų visą Lietuvą be elektros kelioms dienoms.
Elektros sistemos atsparumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant tarptautines jungtis, vietinius gamybos pajėgumus, tinklo valdymą ir avarijų likvidavimo galimybes.
Didelio masto incidento atveju elektros tiekimas skirtingose teritorijose galėtų būti atkuriamas nevienodu greičiu.
Todėl svarbiausia – ne prognozuoti konkrečią sutrikimo trukmę, o užtikrinti, kad valstybė ir gyventojai būtų pasirengę įvairiems scenarijams.
Specialistų rekomendacija: pasiruošti verta nelaukiant krizės
Elektros, interneto ir mobiliojo ryšio sutrikimai gali sukelti nepatogumų net ir tada, kai jie trunka palyginti trumpai.
Jeigu tokie sutrikimai vyktų vienu metu ir apimtų didelę teritoriją, jų poveikis galėtų būti gerokai rimtesnis.
Tačiau Lietuva nėra nepasirengusi tokiems iššūkiams.
Energetikos, ryšių ir kitų kritinių paslaugų operatoriai turi veiklos tęstinumo priemones, o valstybės institucijos nuolat vertina infrastruktūros atsparumą.
Vis dėlto nė viena sistema negali garantuoti visiškos apsaugos nuo visų įmanomų incidentų.
Todėl gyventojų pasirengimas išlieka svarbia bendro saugumo dalimi.
Svarbiausia žinia – elektros ar ryšio sutrikimas nebūtinai reiškia didelę krizę, tačiau iš anksto pasiruošusi šeima gali gerokai lengviau išgyventi net ir ilgiau trunkančius nepatogumus.
O pagrindinis klausimas, į kurį verta atsakyti kiekvienam Lietuvos gyventojui, yra paprastas: ar jūsų namuose šiandien yra viskas, ko reikėtų, jeigu elektra ir ryšys neveiktų tris paras?
