Karas nebūtinai prasideda tankų judėjimu ar raketų smūgiais. Kartais pirmieji priešiškų veiksmų požymiai gali pasirodyti gerokai anksčiau – sutrikus ryšiui, neveikiant svarbioms informacinėms sistemoms, pasklidus melagingiems pranešimams ar įvykus įtartinam incidentui strateginiame objekte. Lietuvos žvalgyba įspėja, kad Rusija vis aktyviau naudoja netiesiogines spaudimo priemones. Kokios grėsmės šiandien laikomos pavojingiausiomis ir kaip jos galėtų paveikti Lietuvos gyventojus?
Lietuvos žvalgyba įspėja: pavojus neapsiriboja karine invazija
Lietuvos nacionalinio saugumo institucijos vis daugiau dėmesio skiria grėsmėms, kurios gali pasireikšti net ir nevykstant tiesioginiam kariniam konfliktui.
2026 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) išskiria Rusijos vykdomas žvalgybines, kibernetines ir informacines operacijas.
Šių veiksmų tikslas gali būti ne tik informacijos rinkimas, bet ir visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis silpninimas, svarbių sistemų trikdymas ar politinio spaudimo didinimas.
Rusija taip pat siekia daryti poveikį Ukrainą remiančioms Europos valstybėms.
Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė bei aktyvi Ukrainos rėmėja, patenka į priešiškų operacijų taikinių lauką.
Tačiau hibridinės grėsmės skiriasi nuo tradicinio karo.
Jos gali būti vykdomos slapta, pasitelkiant tarpininkus, programišių grupuotes, informacines kampanijas ar kitus metodus.
Didžiausias iššūkis – tokios operacijos ne visada iš karto atpažįstamos kaip priešiškos valstybės veiksmai.
Naujas perspėjimas iš Lietuvos: hibridinės atakos įgauna pavojingesnį pobūdį
Spalio 20 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Europos Sąjungos kovos su terorizmu koordinatoriumi Bartjanu Wegteru.
Susitikime aptartos Rusijos hibridinės operacijos ir jų keliamos grėsmės Europos saugumui.
Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais vis sunkiau atskirti kai kurias valstybių organizuojamas priešiškas operacijas nuo teroristinio pobūdžio veiksmų.
Ypač didelį susirūpinimą kelia sabotažas, diversijos ir kibernetiniai išpuoliai.
Pasak ministro, tokie veiksmai gali būti nukreipti ne tik prieš valstybės institucijas, bet ir prieš civilinius objektus.
Todėl Europos Sąjungos valstybės turi stiprinti bendradarbiavimą, dalytis žvalgybine informacija ir greičiau nustatyti priešiškų operacijų organizatorius.
Lietuva taip pat siekia, kad Europos Sąjungoje būtų griežčiau vertinama Rusijos karinės žvalgybos GRU veikla.
Šis spalio mėnesio perspėjimas rodo, kad hibridinių grėsmių klausimas išlieka aktualus ne tik kariniame, bet ir politiniame Europos saugumo lygmenyje.
Pirmoji grėsmė – kibernetinės atakos prieš svarbias Lietuvos sistemas
Viena rimčiausių hibridinių grėsmių yra kibernetiniai išpuoliai.
Šiuolaikinė valstybė priklauso nuo skaitmeninių sistemų, kurios naudojamos bankininkystėje, energetikoje, transporte, sveikatos apsaugoje ir viešajame administravime.
Todėl sėkminga kibernetinė ataka gali turėti pasekmių gerokai už virtualios erdvės ribų.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, su priešiškomis valstybėmis siejamos programišių grupuotės siekia patekti į valstybės institucijų ir įmonių informacines sistemas.
Vienas jų tikslų – rinkti jautrią informaciją.
Tačiau žvalgyba atkreipia dėmesį ir į destruktyvių operacijų riziką.
Tokios operacijos galėtų sutrikdyti organizacijų darbą, sunaikinti duomenis ar laikinai apriboti svarbių paslaugų prieinamumą.
Pavyzdžiui, rimta ataka prieš transporto įmonės sistemas galėtų apsunkinti krovinių judėjimą.
Išpuolis prieš viešųjų paslaugų sistemas galėtų sukelti laikinų trikdžių gyventojams.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad ne kiekvienas interneto ar informacinės sistemos sutrikimas yra priešiškos valstybės ataka.
Tam nustatyti būtinas techninis tyrimas.
Antroji grėsmė – GPS trikdžiai iš Kaliningrado srities
Viena iš labiausiai apčiuopiamų saugumo problemų Baltijos regione yra palydovinės navigacijos trikdymas.
Lietuvos žvalgyba 2026 metų vertinime nurodo, kad Rusija Kaliningrado srityje aktyviai naudoja radioelektroninės kovos sistemas.
Šios priemonės gali slopinti arba klaidinti palydovinės navigacijos signalus.
Toks poveikis gali būti juntamas ir už Rusijos teritorijos ribų.
GPS trikdžiai kelia iššūkių civilinei aviacijai, laivybai ir kitoms transporto bei navigacijos sistemoms.
Ypač pavojingas gali būti ne tik signalo praradimas, bet ir jo klastojimas.
Tokiu atveju navigacijos įranga gali rodyti neteisingą buvimo vietą.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, pagrindinis Rusijos naudojamų sistemų tikslas yra apsaugoti Kaliningrado srityje esančius karinius ir kitus svarbius objektus nuo bepiločių orlaivių bei kitų atakų.
Tačiau šalutinis tokių priemonių poveikis gali pasireikšti ir Lietuvos teritorijoje.
Tai vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip karinės paskirties technologijos gali paveikti civilinį gyvenimą net nevykstant tiesioginiams karo veiksmams Lietuvoje.
Trečioji grėsmė – sabotažas ir išpuoliai prieš infrastruktūrą
Dar viena Lietuvos saugumo institucijų išskiriama rizika – sabotažo operacijos.
Jos gali būti nukreiptos prieš transporto, logistikos, energetikos ar kitus strategiškai svarbius objektus.
Tokio pobūdžio veiksmais siekiama padaryti materialinės žalos, sutrikdyti organizacijų veiklą arba sukelti visuomenės nerimą.
Lietuvos žvalgyba yra atkreipusi dėmesį, kad Rusijos specialiosios tarnybos Europoje pasitelkia įvairius tarpininkus.
Tai apsunkina galimybę greitai nustatyti tikruosius operacijų organizatorius.
Kai kuriais atvejais vykdytojai gali būti verbuojami internetu, jiems siūlant finansinį atlygį už konkrečius veiksmus.
Tokios schemos pavojingos tuo, kad nusikaltimą gali įvykdyti asmuo, neturintis tiesioginių matomų ryšių su užsienio žvalgybos tarnyba.
2026 metų birželį Krašto apsaugos ministerija taip pat pabrėžė, kad nors požymių apie Rusijos pasirengimą didelio masto puolimui prieš Baltijos valstybes nėra, sabotažo grėsmė Lietuvoje išlieka aukšta.
Tai svarbus skirtumas.
Aukšta sabotažo grėsmė nereiškia, kad artėja karinė invazija. Tačiau ji rodo būtinybę saugoti infrastruktūrą ir išlaikyti institucijų budrumą.
Ketvirtoji grėsmė – dezinformacija, galinti sukelti visuomenės paniką
Ne visos hibridinės operacijos siekia fiziškai sugadinti infrastruktūrą.
Kartais pagrindinis jų taikinys yra visuomenės pasitikėjimas.
Informacinės operacijos gali būti organizuojamos taip, kad sukeltų baimę, nepasitikėjimą valdžios institucijomis ar priešiškumą tarp skirtingų visuomenės grupių.
Tam gali būti naudojamos socialinių tinklų paskyros, suklastoti dokumentai, manipuliuojami vaizdo įrašai ir melagingos naujienos.
Vienas galimų scenarijų – internete išplatinamas tariamai oficialus pranešimas apie artėjantį karinį pavojų.
Jeigu tokia informacija greitai pasklistų, dalis gyventojų galėtų pradėti veikti nepatikrinę jos tikrumo.
Tai galėtų sukelti nereikalingą nerimą ar apsunkinti institucijų darbą.
Kitas galimas metodas – melagingų istorijų apie NATO karių veiksmus arba Lietuvos gynybos pasirengimą platinimas.
Tokiais pranešimais gali būti siekiama mažinti pasitikėjimą sąjungininkais.
Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Rusija informacinėse kampanijose naudoja pasikartojančius propagandos naratyvus, pritaikydama juos prie aktualių politinių ir visuomeninių įvykių.
Todėl gyventojams svarbu ne tik sekti naujienas, bet ir įvertinti jų šaltinių patikimumą.
Penktoji grėsmė – bandymai verbuoti Lietuvos gyventojus
Viena mažiau pastebimų hibridinių grėsmių yra priešiškų žvalgybos tarnybų bandymai pasitelkti paprastus žmones.
Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia verbuoti asmenis, galinčius rinkti informaciją arba atlikti konkrečias užduotis.
Tokie bandymai gali būti vykdomi socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse ar asmeninių kontaktų metu.
Kartais iš pradžių siūlomos iš pirmo žvilgsnio nesudėtingos užduotys.
Pavyzdžiui, gali būti prašoma stebėti tam tikrą objektą, nufotografuoti infrastruktūrą ar perduoti informaciją apie transporto judėjimą.
Tačiau tokia informacija gali būti naudinga priešiškoms žvalgybos tarnyboms.
VSD pabrėžia, kad užsienio žvalgybos taikiniu gali tapti ne tik valstybės tarnautojai ar kariškiai.
Susidomėjimo gali sulaukti ir asmenys, neturintys prieigos prie įslaptintos informacijos.
Todėl įtartinus pasiūlymus, ypač susijusius su atlygiu už slaptą informacijos rinkimą, reikėtų vertinti itin atsargiai.
Kodėl Lietuvai svarbi Baltijos jūros infrastruktūros apsauga?
Baltijos jūra yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikai ir saugumui.
Per ją vyksta tarptautinė prekyba, veikia energetikos jungtys ir ryšių infrastruktūra.
Todėl galimi incidentai jūroje gali turėti platesnių pasekmių.
Povandeninių kabelių, energetikos infrastruktūros ar laivybos sutrikimai gali paveikti ne vieną valstybę.
Tačiau kiekvienas toks incidentas turi būti tiriamas atskirai.
Ne visi infrastruktūros pažeidimai yra sabotažas – juos gali sukelti ir techninės problemos, nelaimingi atsitikimai ar kitos priežastys.
Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono valstybių institucijos siekia stiprinti bendrą infrastruktūros stebėseną bei keitimąsi informacija.
2026 metų rugsėjį vykusiame Baltijos jūros saugumo susitikime Lietuvos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžė, kad atskiri incidentai gali būti platesnės hibridinės kampanijos dalis.
Todėl, vertinant galimas grėsmes, būtina matyti ne tik pavienius įvykius, bet ir jų tarpusavio ryšius.
Ar hibridinė ataka galėtų paveikti kiekvieną Lietuvos gyventoją?
Hibridinių grėsmių poveikis priklauso nuo konkretaus išpuolio pobūdžio.
Dalis operacijų gali būti nukreiptos tik prieš tam tikras institucijas ar įmones.
Tačiau kai kurie incidentai galėtų turėti platesnių pasekmių.
Pavyzdžiui, didesnio masto kibernetinė ataka teoriškai galėtų laikinai sutrikdyti elektroninių paslaugų teikimą.
Navigacijos trikdžiai galėtų paveikti transporto sektorių.
Informacinė operacija galėtų sukelti nepagrįstą visuomenės nerimą.
Vis dėlto tokie scenarijai nėra prognozė, kad artimiausiu metu Lietuvoje būtinai įvyks konkretus išpuolis.
Svarbu suprasti, kad valstybės institucijos nuolat stiprina pasirengimą ir kuria priemones tokioms grėsmėms nustatyti bei jų poveikiui sumažinti.
Gyventojų atsparumas taip pat yra svarbi nacionalinio saugumo dalis.
Ką Lietuvos gyventojams pataria saugumo specialistai?
Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo hibridinių grėsmių yra informuotumas.
Gyventojams svarbu kritiškai vertinti internete skelbiamus pranešimus, ypač tuos, kurie ragina skubiai veikti, kelia stiprias emocijas ar remiasi neįvardytais šaltiniais.
Taip pat svarbu rūpintis savo skaitmeniniu saugumu.
Stiprūs slaptažodžiai, dviejų veiksnių autentifikavimas ir reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai padeda sumažinti dalį kibernetinių rizikų.
Pastebėjus įtartinus bandymus gauti informaciją apie strateginius objektus ar siūlymus atlikti slaptas užduotis už atlygį, rekomenduojama kreiptis į atsakingas institucijas.
Ekstremaliųjų situacijų atveju gyventojai turėtų vadovautis oficialiais perspėjimais ir civilinės saugos rekomendacijomis.
Svarbiausia – nepasiduoti panikai, tačiau išlikti budriems.
Ar Rusija gali siekti destabilizuoti Lietuvą nepradėdama karo?
Lietuvos žvalgybos vertinimai rodo, kad Rusija netiesiogines spaudimo priemones laiko svarbia savo veiklos prieš Vakarų valstybes dalimi.
Tokios operacijos gali būti naudojamos siekiant silpninti paramą Ukrainai, kelti visuomenės nepasitikėjimą ar trikdyti svarbių institucijų veiklą.
Kartu jos leidžia Maskvai daryti spaudimą neįsitraukiant į atvirą karinį konfliktą su NATO.
Tai nereiškia, kad kiekvienas įtartinas incidentas Lietuvoje yra Rusijos organizuota operacija.
Tačiau būtent dėl tokios rizikos žvalgybos ir teisėsaugos institucijos siekia nustatyti galimus ryšius tarp skirtingų įvykių.
2026 metų Lietuvos žvalgybos vertinime pabrėžiama, kad Rusija ir toliau išlieka pagrindiniu ilgalaikės karinės grėsmės šaltiniu.
Tuo pat metu kibernetinės, informacinės ir sabotažo operacijos kelia pavojų, kurį būtina vertinti jau dabar.
Svarbiausias iššūkis – atpažinti grėsmę, kol ji nepadarė žalos
Šiuolaikinėje saugumo aplinkoje pavojus ne visada pasireiškia matomu kariuomenės judėjimu.
Kartais jis gali prasidėti nuo kibernetinio įsilaužimo, melagingo pranešimo, įtartino bandymo verbuoti žmogų ar incidento svarbiame infrastruktūros objekte.
Todėl Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo kariuomenės ir NATO pajėgumų.
Ne mažiau svarbus valstybės institucijų bendradarbiavimas, technologinis pasirengimas ir visuomenės gebėjimas atpažinti manipuliacijas.
Rusijos hibridinės operacijos išlieka viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo problemų, tačiau valstybė kartu su sąjungininkais stiprina priemones joms užkardyti.
Svarbiausia žinia Lietuvos gyventojams – grėsmės gali egzistuoti ir nevykstant karui, tačiau pasirengimas, patikima informacija ir institucijų budrumas padeda sumažinti jų keliamą pavojų.
Būtent todėl šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne tik valstybės sienų apsaugai, bet ir skaitmeninei erdvei, infrastruktūrai bei visuomenės atsparumui.
