Baltijos jūros regione vėl fiksuojamas Rusijos karinių orlaivių aktyvumas. Naujausi Krašto apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad vos per vieną savaitę NATO naikintuvai šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių prie Baltijos valstybių. Tarp jų buvo Rusijos naikintuvai SU-30, SU-35 ir bombonešiai TU-22. Dalis orlaivių skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, nepateikę skrydžio planų ir nepalaikydami ryšio su skrydžių valdymo centrais. Ką toks aktyvumas reiškia Lietuvos saugumui ir kada situacija galėtų tapti pavojinga?
NATO naikintuvai kilo šešis kartus: užfiksuoti Rusijos kariniai orlaiviai
Lietuvos krašto apsaugos ministerija spalio 19 dieną paskelbė naujausią informaciją apie NATO oro gynybos misiją Baltijos valstybėse.
Oficialiais duomenimis, spalio 12–18 dienomis NATO naikintuvai šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių.
Didžiausias dėmesys teko spalio 16 dienos įvykiams.
Tądien NATO naikintuvai reagavo į Rusijos karinių orlaivių skrydžius tarptautinėje oro erdvėje.
Vienu atveju buvo identifikuoti du TU-22 bombonešiai ir du „Flanker“ tipo orlaiviai.
Kitu atveju NATO naikintuvai kilo atpažinti dviejų TU-22, dviejų SU-35 ir vieno SU-30.
Ministerijos duomenimis, šie orlaiviai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, nepateikę skrydžio planų ir nepalaikydami radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru.
Tokie skrydžiai kelia papildomų iššūkių oro erdvės stebėjimui ir civilinės aviacijos saugumui.
Svarbu pabrėžti, kad ministerijos pranešime šie skrydžiai neįvardijami kaip Lietuvos oro erdvės pažeidimai.
Tačiau NATO naikintuvų reagavimas rodo, kad sąjungininkai nuolat stebi karinių orlaivių judėjimą regione.
Kodėl Rusijos kariniai lėktuvai skrenda prie Baltijos valstybių?
Rusijos karinė aviacija reguliariai vykdo skrydžius tarp žemyninės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities.
Kadangi Kaliningrado sritis yra atskirta nuo pagrindinės Rusijos teritorijos, dalis tokių skrydžių vyksta virš tarptautinių Baltijos jūros vandenų.
Tarptautinė oro erdvė nėra kurios nors vienos valstybės teritorija, todėl pats karinių orlaivių skrydis joje savaime nėra neteisėtas.
Tačiau problemų kyla tuomet, kai orlaiviai nesilaiko įprastų skrydžių saugos procedūrų.
Jeigu išjungiamas radiolokacinis atsakiklis, nepateikiamas skrydžio planas ar nepalaikomas ryšys su skrydžių valdymo tarnybomis, kitoms valstybėms tampa sudėtingiau nustatyti orlaivio tapatybę ir ketinimus.
Tokiais atvejais NATO naikintuvai gali būti siunčiami vizualiai atpažinti orlaivius.
Tai įprasta oro erdvės stebėjimo ir gynybos procedūra.
Vis dėlto padidėjęs tokių skrydžių skaičius gali būti svarbus rodiklis vertinant bendrą karinį aktyvumą regione.
Spalio 16-oji išsiskyrė: ore pasirodė Rusijos bombonešiai
Vienas labiausiai dėmesį atkreipiančių naujausio Krašto apsaugos ministerijos pranešimo aspektų – TU-22 tipo orlaivių skrydžiai.
Šio tipo bombonešiai yra Rusijos karinės aviacijos dalis.
Priklausomai nuo konkretaus modelio ir ginkluotės, tokie orlaiviai gali būti naudojami įvairioms karinėms užduotims.
Todėl jų pasirodymas Baltijos jūros regione sulaukia NATO oro gynybos pajėgų dėmesio.
Tačiau vien bombonešio buvimas tarptautinėje oro erdvėje nereiškia, kad jis ruošiasi vykdyti ataką.
Kariniai orlaiviai gali atlikti mokomuosius, patruliavimo ar kitus skrydžius.
Norint nustatyti tikruosius jų tikslus, būtina vertinti platesnį kontekstą.
Spalio 16 dieną užfiksuoti skrydžiai svarbūs tuo, kad keli Rusijos kariniai orlaiviai judėjo be įprastų skrydžio saugos priemonių.
Būtent tokios aplinkybės lemia NATO naikintuvų reagavimą.
Kas nutinka, kai NATO radarai užfiksuoja neatpažintą orlaivį?
Baltijos valstybių oro erdvė stebima nuolat.
Lietuvos ir NATO radarų sistemos renka informaciją apie orlaivių judėjimą bei padeda nustatyti galimus oro erdvės saugumo pažeidimus.
Jeigu aptinkamas orlaivis, kurio tapatybė ar skrydžio aplinkybės kelia klausimų, atsakingi kariniai centrai įvertina situaciją.
Prireikus priimamas sprendimas pakelti budinčius naikintuvus.
Jų užduotis – priartėti prie orlaivio, jį atpažinti ir, jei būtina, lydėti.
Tokios operacijos vykdomos laikantis nustatytų NATO procedūrų.
Priklausomai nuo situacijos, naikintuvai gali stebėti orlaivį tol, kol jis pasišalina iš dominančios teritorijos.
Svarbiausia šių veiksmų paskirtis – užtikrinti, kad NATO turėtų aiškią informaciją apie oro erdvėje vykstančius skrydžius.
Naikintuvų pakėlimas savaime nereiškia, kad prasidėjo karinis konfliktas ar kad orlaivis ketina pulti.
Tai viena pagrindinių prevencinių oro saugumo priemonių.
Lietuva jau yra susidūrusi su Rusijos oro erdvės pažeidimu
Kalbant apie dabartinę situaciją, verta prisiminti 2025 metų spalio 23 dienos incidentą.
Tuomet Lietuvos kariuomenė pranešė, kad du Rusijos kariniai orlaiviai trumpam pažeidė Lietuvos oro erdvę ties Kybartais.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, tai buvo naikintuvas SU-30 ir kuro papildymo orlaivis IL-78.
Jie į Lietuvos teritoriją įskrido maždaug 700 metrų ir joje išbuvo apie 18 sekundžių.
Į incidentą reagavo NATO oro policijos misiją vykdę naikintuvai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija dėl šio įvykio pareiškė Rusijai griežtą protestą.
Šis atvejis parodė, kad oro erdvės pažeidimai gali įvykti labai greitai.
Tačiau svarbu atskirti praeityje patvirtintą pažeidimą nuo naujausių skrydžių tarptautinėje oro erdvėje.
Tai skirtingos situacijos, kurių teisinė ir karinė reikšmė nėra vienoda.
NATO oro gynyba Baltijos šalyse keičiasi
Pastaraisiais mėnesiais NATO ėmėsi svarbių sprendimų, susijusių su Baltijos valstybių oro erdvės saugumu.
2026 metų rugsėjo 30 dieną Lietuvos kariuomenė pristatė pokyčius NATO oro gynybos sistemoje.
Anksčiau Baltijos šalyse vykdyta oro policijos misija buvo pertvarkyta į platesnę oro gynybos misiją.
Naujasis veikimo modelis leidžia lanksčiau naudoti NATO oro gynybos pajėgumus.
Jis apima ne tik naikintuvus, bet ir antžemines oro gynybos sistemas, radarus, stebėjimo priemones bei bendrą vadovavimo struktūrą.
Tokie pokyčiai susiję su pasikeitusia saugumo situacija regione.
Karas Ukrainoje parodė, kad šiuolaikinės oro grėsmės neapsiriboja vien pilotuojamais kariniais lėktuvais.
Vis didesnę reikšmę įgauna bepiločiai orlaiviai, sparnuotosios raketos ir kitos oro atakų priemonės.
Todėl NATO siekia sukurti sistemą, kuri leistų greičiau aptikti galimą grėsmę ir prireikus į ją reaguoti.
Lietuvos oro gynybai – papildomi pajėgumai
Lietuva taip pat investuoja į savo oro gynybos stiprinimą.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šalyje plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos stebėjimo sistemos ir stiprinama priešlėktuvinė gynyba.
Vienas svarbiausių projektų – NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtra.
Taip pat numatyti papildomi trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgumai.
Kariuomenė daug dėmesio skiria mažų ir žemai skrendančių objektų aptikimui.
Tai ypač aktualu dėl bepiločių orlaivių keliamų grėsmių.
Be to, Lietuva plečia Šiaulių aviacijos bazės infrastruktūrą, kad joje galėtų veikti daugiau sąjungininkų orlaivių.
Tokie sprendimai stiprina ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono saugumą.
Kada Rusijos karinių lėktuvų aktyvumas galėtų tapti pavojingas?
Vienas svarbiausių klausimų – kaip atskirti įprastą karinį aktyvumą nuo situacijos, galinčios kelti tiesioginę grėsmę.
Pirmiausia reikėtų vertinti, ar orlaiviai pažeidžia NATO valstybių oro erdvę.
Skrydis tarptautinėje oro erdvėje ir neteisėtas įskridimas į valstybės teritoriją yra skirtingi dalykai.
Antra, svarbus orlaivių elgesys.
Jeigu karinis lėktuvas ignoruotų nurodymus, atliktų pavojingus manevrus ar artėtų prie saugomų objektų, situaciją tektų vertinti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
Trečia, reikšmės turėtų platesnis karinis kontekstas.
Vienas skrydis nebūtinai reiškia padidėjusią grėsmę.
Tačiau pasikartojantys incidentai kartu su kitais neįprastais kariniais veiksmais galėtų paskatinti NATO imtis papildomų saugumo priemonių.
Svarbu tai, kad viešai skelbiami duomenys ne visada leidžia nustatyti tikruosius konkretaus skrydžio tikslus.
Todėl vertinant galimą pavojų būtina remtis oficialia Lietuvos kariuomenės ir NATO informacija.
Rusijos kariniai orlaiviai ir civilinė aviacija: kodėl tai svarbu?
Karinių orlaivių skrydžiai be įjungtų atsakiklių kelia papildomų iššūkių civilinės aviacijos saugumui.
Radiolokaciniai atsakikliai padeda skrydžių valdymo tarnyboms identifikuoti orlaivius ir stebėti jų judėjimą.
Kai šios sistemos išjungtos, dalis informacijos apie skrydį tampa neprieinama įprastomis civilinės aviacijos stebėjimo priemonėmis.
Tai gali apsunkinti saugaus atstumo tarp orlaivių užtikrinimą.
Todėl NATO oro gynybos misija svarbi ne tik kariniam saugumui.
Ji taip pat prisideda prie bendro situacijos ore supratimo.
Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas Rusijos karinio lėktuvo pasirodymas Baltijos jūroje sukelia tiesioginį pavojų keleiviniams lėktuvams.
Konkreti rizika priklauso nuo skrydžio vietos, aukščio, maršruto ir kitų aplinkybių.
Ar Lietuvos gyventojams yra pagrindo nerimauti?
Rusijos karinės aviacijos aktyvumas Baltijos jūros regione yra svarbus saugumo klausimas.
Tačiau naujausi Krašto apsaugos ministerijos duomenys savaime nerodo, kad Lietuvai gresia tiesioginis karinis puolimas.
NATO naikintuvų reagavimas yra įprasta sąjungininkų oro gynybos veiklos dalis.
Būtent tam šios pajėgos ir dislokuotos regione.
Gyventojams svarbu suprasti, kad padidėjęs karinių orlaivių aktyvumas ne visada reiškia tiesioginę grėsmę.
Kartu tokie įvykiai primena, kodėl Lietuva investuoja į oro gynybą ir stiprina bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais.
Oficialios institucijos nuolat stebi situaciją ir, prireikus, gali imtis papildomų priemonių.
Artimiausiu metu dėmesys Baltijos oro erdvei išliks didelis
Rusijos karinės aviacijos skrydžiai tarp Kaliningrado srities ir žemyninės Rusijos dalies išlieka vienu nuolatinių NATO oro gynybos stebėsenos objektų.
Naujausi spalio mėnesio duomenys rodo, kad sąjungininkų naikintuvams tenka reguliariai reaguoti į tokius skrydžius.
Tačiau tuo pat metu NATO stiprina savo oro gynybos sistemą.
Lietuvoje plečiami radarų pajėgumai, modernizuojama oro gynyba ir didinamos galimybės priimti sąjungininkų karinius orlaivius.
Šie veiksmai yra ilgalaikės gynybos stiprinimo dalis.
Svarbiausia žinia Lietuvos gyventojams – Rusijos karinių orlaivių aktyvumas prie Baltijos valstybių yra atidžiai stebimas, o NATO pajėgos nuolat pasirengusios reaguoti.
Nors tokie skrydžiai kelia saugumo klausimų, vien jų fiksavimas nereiškia, kad regione prasideda karinis konfliktas.
Vis dėlto pastarųjų savaičių įvykiai dar kartą primena, kodėl Baltijos valstybių oro erdvės apsauga išlieka vienu svarbiausių NATO rytinio flango prioritetų.
