Sausio mėnesį atidarau burokėlių rūsį barščiams, o šaknys suglebusios ir susiraukšlėjusios, linksta rankoje kaip guma. Rudenį jos guli lygios ir tvirtos, ir ilgą laiką maniau, kad derlių išsaugoti iki šilumos bus lengva. Laikui bėgant supratau: burokėlių likimas sprendžiamas du kartus – kai jie iškasami sode ir per pirmąsias laikymo savaites.
Ukrainoje žiemai skirti burokėliai dažniausiai iškasami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje . Vėlai nokstančias veisles galima palikti iki spalio pirmosios pusės šiltą, sausą rudenį, tačiau jas reikia nuimti prieš naktines šalnas.
Ukrainos šiaurėje ir vakaruose dėl ankstesnio atvėsimo derliaus nuėmimas dažnai prasideda rugsėjo antroje pusėje. Centriniuose regionuose pagrindinis laikotarpis yra rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Pietuose, jei ruduo šiltas ir nėra šalnų, burokėliai sode gali išlikti ilgiau – maždaug iki spalio pirmosios pusės.
Tačiau pirmiausia reikėtų sutelkti dėmesį ne į kalendorių, o į orą ir šakniavaisių prinokimą. Apatiniai lapai pradeda geltonuoti ir džiūti, burokėliai pasiekia veislei būdingą dydį, o dalis šakniavaisių išsikiša virš žemės.
Burokėlių paruošimas laikymui iškart po kasimo
Atsargiai supurtau dirvą delnu medžiaginėje pirštinėje ir džiovinu šakniavaisius tiesiai ant lysvės 2–4 valandas, ne ilgiau. Prieš dedant burokėlius į rūsį, jų negalima nuplauti: drėgmės plėvelė ant odelės pagreitina pilkojo puvinio ir pelėsio vystymąsi.
Viršūnes nupjaunu iškart po iškasimo, kol lapai dar nepradėjo siurbti brangios drėgmės iš šakniavaisio. Dirbu genėtuvu arba peiliu, palikdamas lygius 1–2 cm ilgio lapkočius.
Neverta lapų rankomis sukti: plėšant viršų, lieka gili plėštinė žaizda, kuri gali pradėti pūti pirmiausia. Aš visiškai neliečiu plono apatinio šaknies galiuko.
Tada derlių kelias dienas paskleidžiau vienu sluoksniu po baldakimu arba gerai vėdinamoje pašiūrėje. Atkreipkite dėmesį į griežinėlių būklę: kai stiebų kelmai ir odelė tampa sausi liečiant, daržovės yra paruoštos laikymui.
Ilgalaikiam laikymui renkuosi tankias, maždaug kumščio dydžio šaknines daržoves, o per dideles ir mažas pasilieku greitesniam naudojimui.
Rūsio sąlygos: temperatūra, drėgmė ir tinkami kaimynai
Laikant burokėlius, jiems reikalinga stabili vėsa – maždaug nuo 0 iki +2 °C – ir visiška tamsa. Esant maždaug +4 °C ir aukštesnei temperatūrai, gali pradėti augti viršūniniai pumpurai, palaipsniui nualindami šakniavaisį. Esant minusinei temperatūrai, audiniai užšąla.
Patartina palaikyti santykinę oro drėgmę 90–95 % ribose. Per sausame ore šakniavaisiai greitai išgarina vandenį ir tampa silpni.
Higrometro ir termometro rodmenis tikrinu tiesiai dėžių lygyje.
Šakniavaisius dedu į medines dėžes, eiles pabarstydama šiek tiek drėgnu upės smėliu arba pjuvenomis, kad daržovės nesiliestų viena su kita šonais. Jei bulvės laikomos rūsyje, burokėlius galima ant gumbų išdėlioti vienu ar dviem sluoksniais: tai pašalina dalį bulvių išskiriamos drėgmės pertekliaus.
Dėžes su burokėliais ir morkomis laikau atskirai.
Kaip išsaugoti derlių bute: kodėl aš prieš molį
Daugelis sodininkų giria senąjį metodą – molinį puodą. Molis praskiedžiamas iki grietinės konsistencijos, į jį panardinamas kiekvienas šakniavaisis ir gautas lukštas išdžiovinamas.
Aš atsisakiau šio metodo: tai daug darbo, molis drėgnoje patalpoje gali permirkti, be to, prieš verdant jį reikia kruopščiai nuvalyti šepečiu. Gyvai šakninei daržovei normaliam kvėpavimui reikalinga oro apykaita.
Miesto sąlygomis burokėliai gerai žiemoja ant izoliuoto, įstiklinto balkono. Pasėlis dedamas į tankius plastikinius maišelius, kuriuose būtinai padaromos kelios skylės ventiliacijai, o kaklelis laisvai surišamas.
Kitas patikimas buto variantas – smėlio dėžė, uždengta senu antklode šalčio atveju. Šaldytuvo daržovių skyriuje šakninės daržovės gali išlikti šviežios apie vieną–tris mėnesius.
Dėžes rūsyje reikia apžiūrėti kartą per mėnesį. Nuvytusius burokėlius iš karto naudoju barščiams, o smėlį prireikus lengvai suvilgau vandeniu iš purškimo buteliuko.
