Pašalinus paskutines uogas, braškių krūmas neina miegoti: jis pradeda darbuotis – formuoja žiedų pumpurus būsimiems metams. Todėl skuboti, visiški pjūviai „iki nulio“ dažnai atsiliepia prastos kokybės ar visai dingusiu derliumi pavasarį.
Kodėl nenukirpti visos žemės viršūnės
Palikę žalius lapus ant šakelių, jūs suteikiate krūmui galimybę pernešti maisto medžiagas į šaknis ir tuo pačiu pradėti formuoti žiedinius pumpurus. Jei nupjaunate visą viršūninę dalį, augalas patiria šoką ir priverstas rinkti paskutinius resursus ne pumpurams, o skubiam naujų lapų atstatymui. Dėl to pavasarį matysite išaugintą lapiją, bet gerai neprisotintus pumpurus – dažnai gaunama vos kelios smulkios uogos.
Kada vis dėlto kirsti iki žemės
Pilnas nupjovimas iki pat žemės reikalingas tik esant stipriam užkrėtimui ar vabzdžių pažeidimui. Jei centre matote susiraukšlėjusius, sukaustus jaunus lapelius arba krūmas yra nenormaliai sustingęs ir karpyto dydžio, tai gali būti braškių vabalėlio (ar kito kenkėjo) darbas. Tas pats galioja, kai visa lapija padengta rūdžių arba bordone spalvos dėmėmis — kai nėra sveikų audinių.
Jei centro lapeliai susivynioję į tvirtą „harmoniką“ – greičiausiai tai erkučių požymis. Tokiu atveju pasirinkčių nėra: nupjauname iki šaknies ir imamesi cheminio užkrėstos vietos gydymo.
Tokiu atveju iškerpu viską iki 2–3 cm pėdučių („pusę pėdos“), surenku apdžiuvusius ir ligotus augalus ir išnešu į laužą. Po tokių genėjimų dažniausiai taikau stipresnius cheminius preparatus, purškiant nuogą dirvą, kol krūmas nepradėjo vesti naujų, švarių lapų.
Rankinis valymas: paliekame tik tai, ko reikia
Rankinių įrankių pagalba kruopščiai apžiūriu kiekvieną eilę. Sekatoriumi nupjaunu tik senesnius lapus, kurie paraudo prie kraštų, pagelto arba padengti senatvinėmis dėmėmis. Perkirtus nereikalingus uodegėlius (vynus) taip pat pašalinami, jei neplanuojate iš jų dauginti iš veislių – nes jie ima labai daug maistingųjų medžiagų.
Visada palieku sveiką, jauną centrinį riedoklį su žaliais lapeliais: tai bus augalo „širdis“, kuri žiemą išlaikys gyvybę ir formuos didelius vaisius kitą sezoną. Pjaunu atsargiai, palikdamas kelis centimetrus žievelės, kad nepažeisčiau širdies.
Dirbti reikia tik aštriu sekatoriumi: švelniai iškirpti senus, raudonėjančius lapus ir pašalinti perteklinius vynus. Svarbiausia – visiškai neardyti centro su jaunais lapais.
Po tokio kruopštaus valymo krūmas gauna geresnį vėdinimą, tačiau jo lapai ir toliau atlieka savo funkciją – perneša maistingąsias medžiagas į šaknis.
Po valymo: tręšimas ir gydymas
Po valymo lysvė dažnai atrodo nuskusta; augalams reikalingas postūmis šaknų atstatymui. Jei norima greito ir tikslingo efekto, po atsargaus išpurentimo paskleiskite 20 g azofoskos kiekvienam kvadratiniam metrui ir gausiai palaistykite. Tuomet purkškite fungicidu „Topaz“, maišymo norma – 2 ml į 10 l vandens, kad sunaikintumėte paslėptus grybus. Prieš naudojant būtinai perskaitykite gamintojo instrukciją – koncentracijos gali skirtis.
Jei norite vengti mineralinių trąšų, galite paruošti pelenų nuoviro: užpilkite 1 stiklinę pelenų 1 l verdančio vandens, palikite 24 val. nusistovėti ir tada praskieskite viename kibire vandens. Šiuo tirpalu laistykite ant drėgnos žemės – jis suteiks kalio ir fosforo pradmenis. Nuo ligų intensyviai purkškite Trichoderma preparatais; šis naudingas grybas aptiks ir naikins dirvos patogenus.
Svarbūs niuansai
- Vengiu plikomis rankomis lupti senų lapų – staigus traukimas gali išsitempti ir išrauti centro „širdį“, paliekant krūmą be galimybės atsigauti.
- Nesiilginkite valymo iki rugsėjo. Palaukite, kol jaunieji lapeliai spės subręsti ir sukietėti prieš pirmuosius rimtesnius šalčius; priešingu atveju augalai gali iššalti.
- Nekenčiu palikti nukirstų sergančių lapų tarp eilių. Tokie likučiai yra ligų ir erkučių inkubatorius – visus sergančius augalus iš karto išneškite iš lysvių ir sudeginkite.
Šie paprasti, aiškūs veiksmai padės išlaikyti braškes gyvybingas per žiemą ir suteiks didesnę galimybę gausesniam derliui kitą sezoną – tuo atveju, jei išsaugosite centrinius jaunus lapus ir elgsitės atsargiai su infekuotais augalais.
