Dažniausiai problema nėra „konfliktas“ su kitais medžiais, o apdulkinimas, pavasarinės šalnos ir priežiūra. Išnagrinėkime punktus, kuriuos verta patikrinti savo sode, jei vyšnia žydi, bet nesuteikia prinokusių uogų.
Daugelis sodininkų rašo: „Vyšnia žydi, formuojasi žiedai, bet prinokusių uogų nėra“. Kartą vienam skaitytojui kitoje sodininkystės įstaigoje paaiškino, kad priežastis – prastas kaimynystės suderinamumas: prie vyšnios augo obelis. Iškart susitarkime: vyšnia ir obelis priklauso rožių šeimai, bet skirtingiems genčiai; tikros genetinės nesuderinamybės tarp jų nėra. Jie gali ramiai augti greta, jeigu turi pakankamai šviesos, erdvės ir maisto. Problema dažniau slypi kituose veiksniuose. Toliau — šešios priežastys, kurias verta patikrinti prieš kaltinant „blogą kaimyną“.
1. Nėra veislės-apdulkintojo (viena dažniausių priežasčių)
Daugelis vyšnių veislių reikalauja kryžminio apdulkinimo: norint, kad žiedai prigytų ir išaugtų uogos, reikalinga kita, suderinama vyšnių veislė, kuri žydi tuo pačiu metu. Jei sklype auga tik vienas nesavęs (neapdulkintas) medis arba keli tos pačios veislės medžiai, bitės nešioja žiedadulkes tarp žiedų, bet apvaisinimas neįvyksta. Žiedai gali susidaryti, bet vėliau nukristi.
Ką daryti: pasodinti šalia kitą, suderinamą vyšnių veislę. Atstumas tarp medžių priklauso nuo jų dydžio ir poskiepio. Net ir veislė, auganti kaimyno sklype už keliolikos ar kelių dešimčių metrų, gali atlikti apdulkintojo funkciją — bitės skraido tolimus atstumus. Svarbiausia, kad žydėjimo terminai sutaptų ir veislės būtų genetiškai suderinamos.
Pastaba: ne kiekviena „kita“ veislė tiks. Vyšnių genusuose yra s-alleliai, todėl kai kurios kombinacijos neveikia net ir tuo atveju, kai žydėjimas sutampa. Geriau rinktis patikrintas poras, pavyzdžiui, «Іпуть» + «Ревна», «Чермашна» + «Фатеж», «Брянська рожева» + «Веда». Jei vietos trūksta, galima į vainiką prisisodinti 2–3 suderinamų veislių ūglius.
Patogiausias sprendimas: jei tik planuojate sodinti ir sklype bus tik vienas medis, rinkitės savę (samosėklią) veislę — „Lapins“, „Stella“, „Sweetheart“, „Sunburst“ ir panašias. Tokios veislės gali derėti be artimo apdulkintojo, nors kryžminis apdulkinimas esant palankioms sąlygoms gali pagerinti derlių.
2. Šalnos žydėjimo metu
Vyšnia žydi anksti, todėl staigios pavasarinės šalnos jai yra rimtas pavojus. Temperatūra apie −2 °C žydinčioms vyšnioms gali pažeisti dalį žiedų; stipresnės šalnos gali sukelti didesnius derliaus nuostolius. Pažeidimo laipsnis priklauso nuo šalnos trukmės ir žiedo vystymosi stadijos. Išoriškai medis gali atrodyti taip lyg būtų pražydėjęs normaliai, tačiau vaisių arba nėra, arba jie nukrinta.
Kaip patikrinti: po įtartinos šaltos nakties nuplėškite kelis žiedus ir apžiūrėkite piestelę centre. Sveikos audiniai dažniausiai šviesūs arba žalsvi; patamsėję, rudi ar juodi audiniai signalizuoja apie šalnos padarytą žalą.
Ką daryti: jaunus medelius naktims uždengti agroplėve ar agrotinklu, o dieną nuimti, kad prieitų apdulkintojai. Suaugusiems medžiams tai sudėtinga, todėl verta rinktis veisles, kurių žydėjimo laikas labiau atitinka vietinį klimatą. Vėlesnis žydėjimas sumažina šalnos riziką, bet jos vis tiek nenukenksmina visiškai.
3. Šalta, drėgna ar vėjuota oras ir mažas bičių aktyvumas
Net jei šalnų nebuvo, šalta, lietinga ar vėjuota pavasario diena sumažina bičių ir kitų vabzdžių aktyvumą. Vyšnia paprastai žydi 7–10 dienų; jeigu per tą laiką dominavo nepalankus oras, apdulkinimas gali būti nepakankamas.
Ką daryti: sukurti palankesnes sąlygas bitėms ir kitiems apdulkintojams: sodinti gėles ir medingus augalus šalia, kad vabzdžiai turėtų maisto reikiamu metu, vengti insekticidų žydėjimo metu. Purkšti medžius medaus ar cukraus tirpalu efektyvumu nėra pakankamai patvirtinta, todėl to rekomenduoti neverta.
Ekstremaliu atveju galima atlikti rankinį apdulkinimą: minkštu teptuku pernešti žiedadulkes iš suderinamos veislės žiedų ant kitų žiedų. Tai kruopštus darbas, o rezultatas priklauso nuo žiedadulkių gyvybingumo, veislių suderinamumo ir žiedų būklės.
4. Trūksta maisto medžiagų ir drėgmės
Vyšnia yra reiklus augalas. Jei trūksta maistinių medžiagų arba drėgmės, tai gali neigiamai paveikti žiedų suvokimą ir vaisių formavimąsi. Ilgą laiką be drėkinimo vaisiai gali susitraukti arba nukristi.
Ką daryti: tręšti atsižvelgiant į medžio būklę ir dirvožemio maistingumą. Pavasarį, prireikus, galima įvesti azotą, bet saikingai, kad neskatintumėte pernelyg intensyvaus ūglių augimo. Fosforas ir kalis taip pat reikalingi, bet jų paskirstymas turi būti pagrįstas dirvožemio tyrimu arba pastebima trūkumo simptomatika.
Taip pat svarbu reguliariai laistyti per uogų užpildymo periodą. Laistymo dažnis ir kiekis priklauso nuo medžio amžiaus, dirvožemio tipo ir oro sąlygų. Pagrindas — užtikrinti pakankamą drėkinimą šaknų zonai, vengiant persausinimo ar vandens stovėjimo.
5. Netinkamas genėjimas ir ligos
Jei vainikas per tankus, prastėja vėdinimas ir apšvietimas, o vabzdžiams gali būti sunkiau pasiekti žiedus. Be to, tankus vaismedis yra imlesnis grybinių ligų plitimui. Viena pavojingiausių problemų — moniliozė (monilinis nudegimas): ji pažeidžia žiedus, jie pajuosta, išdžiūsta ir lieka ant šakų. Atrodo, tarsi medis būtų pražydėjęs ir nieko nebuvo pasėta, tačiau žiedai galėjo nudegti dėl ligos.
Ką daryti: reguliariai atlikti formuojamąjį ir sanitarinį genėjimą, šalinti uždarančias šakas. Dalį genėjimo vyšnių verta atlikti sausu metu vasarą. Monilioze pažeistos šakos turi būti išpjaustytos iki sveikos medienos ir išvežtos iš sodo; augalų liekanos turi būti sunaikintos.
Norint apsisaugoti nuo moniliozės, prireikus taikomi fungicidai. Purškimus reikia planuoti atsižvelgiant į oro sąlygas ir ligos riziką, naudojant tik leidžiamus preparatus pagal instrukcijas ir saugant apdulkintojus.
6. Nesutampa veislių žydėjimo terminai
Gali būti ir taip: medis gausiai žydi, apdulkintojas yra šalia, bitės lankosi, bet vaisių vis tiek mažai. Tokiu atveju reikėtų patikrinti apdulkintojo žydėjimo terminus santykyje su pagrindine veisle.
Esminis dalykas — žydėjimo laikotarpiai turi pakankamai sutapti. Apdulkintojas nebūtinai turi žydėti 1–2 dienos anksčiau; jei vienas medis jau baigia žydėjimą, o kitas tik pradeda skleistis, apdulkinimas gali būti nepakankamas.
Todėl renkantis poras aiškinkitės ne tik genetinį suderinamumą, bet ir žydėjimo laikotarpius. Svarbu, kad masinio pagrindinio medžio žydėjimo metu apdulkintojas taip pat turėtų atvirus, gyvybingus žiedus.
Trumpas kontrolinis sąrašas: ką patikrinti sode, kad išvengtumėte problemų
- Ar yra šalia suderinama vyšnių veislė (arba ar vainike įsišaknijęs kitas prisodintas atžalas)? Patikrinkite ir žydėjimo terminų sutapimą.
- Jeigu medis vienintelis — ar jis savęsuvokiamas? Jei ne, galima prisodinti ar prisisodinti suderinamą veislę.
- Ar žydėjimas nebuvo paveiktas šalnų? Patikrinkite piesteles keliuose žieduose.
- Ar per žydėjimą lankėsi bitės? Jei orai buvo šaltoki ar lietingi, apdulkinimas galėjo būti nepakankamas.
- Ar medžiui pakanka maisto medžiagų ir drėgmės?
- Ar vainikas neperaugęs ir ar nėra moniliozės požymių (išdžiūvusios žiedų kekės, uždegę ūgliai)?
Jei bent vienas punktas kelia abejonių — pradėkite nuo jo. Neskubėkite atmesti vyšnios: daugeliu atvejų problemą galima išspręsti prisiudus kitos veislės ūglį ar pakoregavus priežiūrą.
